2005-11-25 17:57:04

Kinijos katalikai norėtų steigti Mateo Ricci muziejų


Grupė Pekino katalikų paprašė Kinijos Bažnyčios ir valdžios pareigūnų įsteigti muziejų didžiajam Kinijos misijonieriui kun. Mateo Ricci pagerbti. Jėzuitų mokslininkas ir misijonierius Mateo Ricci mirė Pekine 1610 metais. Pareiškimo autoriai siekia, kad muziejus būtų įkurtas Pekino kapinėse, kuriose palaidotas žymusis misijonierius. Minėtose kapinėse yra įvairūs pastatai, iš kurių viename yra Ricci kapas, o netoliese esantys paminklai liudija apie kitus Pekine palaidotus jėzuitus. Pareiškimo autoriai pažymėjo, jog muziejaus įsteigimas būtų dar vienas svarbus Mateo Ricci kultūrinio ir religinio įnašo įvertinimas. Kun. Ricci kapas Pekine yra labai lankomas tiek kiniečių, tiek iš užsienio atvykstančių svečių. Pareiškime pažymima, jog muziejus apie Ricci veiklą Kinijoje būtų naudingas ne tik vietovėje apsilankantiems turistams, bet ir jaunajai kartai geriau pažinti šio italų misionieriaus gyvenimo darbus.

Matteo Ricci gimė 1552 metais, dabartinės Italijos rytiniame pakraštyje, Ankonos kunigaikštystėje. Baigęs pradinius mokslus atvyko į Romą ir pradėjo studijas Romos kolegijoje, dabartiniame Grigaliaus Universitete. 1571 metais įstojo į Jėzaus Draugijos novicijatą. 1578 metais pasišventė misijų darbui ir atvyko į Goa po ilgos ir nepaprastai varginančios kelionės. XVI amžiuje keliauti iš Europos į Aziją reiškė didžiulį pasiryžimą, nes išlikę dokumentai liudija, jog daugiau nei pusė misionierių mirdavo pakeliui. Matteo Ricci buvo vienas iš laimingųjų pasiekusių tikslą. 1582 metais Ordino vyresnieji nusprendė pasiųsti Ricci į Macao. Pasižymėjęs nepaprasta atmintimi Matteo Ricci buvo pirmasis europietis išmokęs kinų kalbą, tačiau prieš pradedant misionieriaus darbą dar reikėjo išspręsti daugelį kitų problemų. Ming dinastijos imperatorius Sheng-tsung, garsėjęs savo nerūpestingumu, garsėjo ir griežtumu bei draudimu įvažiuoti į Kiniją užsieniečiams. 1598 metais Matteo Ricci pasiekė Pekiną kartu su aukštu valdininku iš Nankino, su kuriuo jau buvo spėjęs užmegzti draugystės ryšius. Tačiau į imperatoriaus dvarą misionierius taip ir nepateko. 1601 metais Matteo Ricci, jau pakankamai išgarsėjęs anuometinės Kinijos intelektualų tarpe, parašė memorandumą adresuotą pačiam imperatoriui. Jis rašė, kad atvyko į Kiniją iš Vakarų, susižavėjęs kinų kultūra ir civilizacija. Paminėjo, kad jau keliolika metų yra išgyvenęs Kinijos Pietuose ir prašė privilegijos toliau gyventi Kinijoje iki pat savo dienų galo. Laiške imperatoriui nebuvo minimas svarbiausias Matteo Ricci siekis - pradėti misijinę veiklą Kinijoje, tačiau buvo pridėtas sąrašas dovanų, kurias Ricci norėjo įteikti imperatoriui. Tarp dovanų paminėta Kristaus paveikslas, du Marijos paveikslai, brevijorius, kryžius, laikrodis skambinęs valandas, pasaulio žemėlapis ir klavesinas.

Imperatorius Sheng-tsung, nors ir labai išsiblaškęs, po kiek laiko pamatęs Matteo Ricci memorandumą, klausė dvariškių kur yra tos žadamos dovanos. Matteo Ricci buvo skubiai iškviestas į Pekiną įteikti imperatoriui savo dovanas. Buvo priimti paveikslai, nieko nesudomino kryžius ir brevijorius, kurio niekas nemokėjo perskaityti, tačiau imperatorius susižavėjo laikrodžiu. Dovanos nulėmė, kad imperatorius, pajutęs simpatiją svetimšaliui, leido jam pasilikti Pekine kiek tik jis norės. Nors Matteo Ricci niekad formaliai ir neprašė imperatoriaus, kad jam leistų užsiimti tikėjimo skleidimu, tačiau aktyviai bendravo su žmonėmis ir sugebėjo patraukti į katalikybę daug įtakingų Pekino žmonių bei intelektualų. Jau po kelių jo buvimo Pekine metų ten buvo apie 200 neofitų, o dar po kelių metų jo pakrikštytų Pekine žmonių skaičius siekė apie du tūkstančius. Be misijinės veiklos, Matteo Ricci su didžiuliu entuziazmu stengėsi perduoti savo bičiuliams kiniečiams moderniųjų mokslų - geografijos, matematikos, astronomijos - pagrindus. Kiniečiai ir europiečiai istorikai sutartinai tvirtina, jog Matteo Ricci pradėjo naują Kinijos ir Vakarų pasaulio santykių epochą; Matteo Ricci daug nusipelnė ir davė Kinijai, o Kinija daug davė jam.

Matteo Ricci, kiniečių vadintas Li Ma-tou, vienas didžiausių jėzuitų misijonierių, mirė Pekine 1610 metais, sulaukęs 58 metų. Imperatoriaus įsakymu jam buvo surengtos karališkos laidotuvės. Savo buvimo Kinijoje metais, 1583-1610-iais, Matteo Ricci kruopščiai rašė savo nuveiktų darbų dienoraštį, kuris, paskelbtas praėjus 5 metams po jo mirties, yra vertinamas kaip dokumentas, realistiškai atspindintis ano laikmečio literatūros ir mokslo, filosofijos ir religijos raidą. (sk)







All the contents on this site are copyrighted ©.