Kinijos katalikai norėtų steigti Mateo Ricci muziejų
Grupė Pekino katalikų paprašė Kinijos Bažnyčios ir valdžios pareigūnų įsteigti muziejų
didžiajam Kinijos misijonieriui kun. Mateo Ricci pagerbti. Jėzuitų mokslininkas ir
misijonierius Mateo Ricci mirė Pekine 1610 metais. Pareiškimo autoriai siekia, kad
muziejus būtų įkurtas Pekino kapinėse, kuriose palaidotas žymusis misijonierius. Minėtose
kapinėse yra įvairūs pastatai, iš kurių viename yra Ricci kapas, o netoliese esantys
paminklai liudija apie kitus Pekine palaidotus jėzuitus. Pareiškimo autoriai pažymėjo,
jog muziejaus įsteigimas būtų dar vienas svarbus Mateo Ricci kultūrinio ir religinio
įnašo įvertinimas. Kun. Ricci kapas Pekine yra labai lankomas tiek kiniečių, tiek
iš užsienio atvykstančių svečių. Pareiškime pažymima, jog muziejus apie Ricci veiklą
Kinijoje būtų naudingas ne tik vietovėje apsilankantiems turistams, bet ir jaunajai
kartai geriau pažinti šio italų misionieriaus gyvenimo darbus.
Matteo Ricci
gimė 1552 metais, dabartinės Italijos rytiniame pakraštyje, Ankonos kunigaikštystėje.
Baigęs pradinius mokslus atvyko į Romą ir pradėjo studijas Romos kolegijoje, dabartiniame
Grigaliaus Universitete. 1571 metais įstojo į Jėzaus Draugijos novicijatą. 1578 metais
pasišventė misijų darbui ir atvyko į Goa po ilgos ir nepaprastai varginančios kelionės.
XVI amžiuje keliauti iš Europos į Aziją reiškė didžiulį pasiryžimą, nes išlikę dokumentai
liudija, jog daugiau nei pusė misionierių mirdavo pakeliui. Matteo Ricci buvo vienas
iš laimingųjų pasiekusių tikslą. 1582 metais Ordino vyresnieji nusprendė pasiųsti
Ricci į Macao. Pasižymėjęs nepaprasta atmintimi Matteo Ricci buvo pirmasis europietis
išmokęs kinų kalbą, tačiau prieš pradedant misionieriaus darbą dar reikėjo išspręsti
daugelį kitų problemų. Ming dinastijos imperatorius Sheng-tsung, garsėjęs savo nerūpestingumu,
garsėjo ir griežtumu bei draudimu įvažiuoti į Kiniją užsieniečiams. 1598 metais Matteo
Ricci pasiekė Pekiną kartu su aukštu valdininku iš Nankino, su kuriuo jau buvo spėjęs
užmegzti draugystės ryšius. Tačiau į imperatoriaus dvarą misionierius taip ir nepateko.
1601 metais Matteo Ricci, jau pakankamai išgarsėjęs anuometinės Kinijos intelektualų
tarpe, parašė memorandumą adresuotą pačiam imperatoriui. Jis rašė, kad atvyko į Kiniją
iš Vakarų, susižavėjęs kinų kultūra ir civilizacija. Paminėjo, kad jau keliolika metų
yra išgyvenęs Kinijos Pietuose ir prašė privilegijos toliau gyventi Kinijoje iki pat
savo dienų galo. Laiške imperatoriui nebuvo minimas svarbiausias Matteo Ricci siekis
- pradėti misijinę veiklą Kinijoje, tačiau buvo pridėtas sąrašas dovanų, kurias Ricci
norėjo įteikti imperatoriui. Tarp dovanų paminėta Kristaus paveikslas, du Marijos
paveikslai, brevijorius, kryžius, laikrodis skambinęs valandas, pasaulio žemėlapis
ir klavesinas.
Imperatorius Sheng-tsung, nors ir labai išsiblaškęs, po kiek
laiko pamatęs Matteo Ricci memorandumą, klausė dvariškių kur yra tos žadamos dovanos.
Matteo Ricci buvo skubiai iškviestas į Pekiną įteikti imperatoriui savo dovanas. Buvo
priimti paveikslai, nieko nesudomino kryžius ir brevijorius, kurio niekas nemokėjo
perskaityti, tačiau imperatorius susižavėjo laikrodžiu. Dovanos nulėmė, kad imperatorius,
pajutęs simpatiją svetimšaliui, leido jam pasilikti Pekine kiek tik jis norės. Nors
Matteo Ricci niekad formaliai ir neprašė imperatoriaus, kad jam leistų užsiimti tikėjimo
skleidimu, tačiau aktyviai bendravo su žmonėmis ir sugebėjo patraukti į katalikybę
daug įtakingų Pekino žmonių bei intelektualų. Jau po kelių jo buvimo Pekine metų ten
buvo apie 200 neofitų, o dar po kelių metų jo pakrikštytų Pekine žmonių skaičius siekė
apie du tūkstančius. Be misijinės veiklos, Matteo Ricci su didžiuliu entuziazmu stengėsi
perduoti savo bičiuliams kiniečiams moderniųjų mokslų - geografijos, matematikos,
astronomijos - pagrindus. Kiniečiai ir europiečiai istorikai sutartinai tvirtina,
jog Matteo Ricci pradėjo naują Kinijos ir Vakarų pasaulio santykių epochą; Matteo
Ricci daug nusipelnė ir davė Kinijai, o Kinija daug davė jam.
Matteo Ricci,
kiniečių vadintas Li Ma-tou, vienas didžiausių jėzuitų misijonierių, mirė Pekine 1610
metais, sulaukęs 58 metų. Imperatoriaus įsakymu jam buvo surengtos karališkos laidotuvės.
Savo buvimo Kinijoje metais, 1583-1610-iais, Matteo Ricci kruopščiai rašė savo nuveiktų
darbų dienoraštį, kuris, paskelbtas praėjus 5 metams po jo mirties, yra vertinamas
kaip dokumentas, realistiškai atspindintis ano laikmečio literatūros ir mokslo, filosofijos
ir religijos raidą. (sk)