Popiežius aplankė Italijos katalikų universitetą.

Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI aplankė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Italijos katalikų universitetą. Susitikimas su universiteto bendruomene įvyko Romoje veikiančiame universiteto medicinos fakultete. Iš viso šis universitetas turi keturiolika fakultetų penkiuose Italijos miestuose; Italijos katalikų universitetą lanko daugiau kaip keturios dešimtys tūkstančių studentų.

Katalikų universitetas,- kalbėjo popiežius studentams ir profesūrai,– tai didžioji laboratorija, didžioji dirbtuvė, kurioje įvairios mokslo disciplinos tyrinėja vis naujus pažinimo kelius, kur vyksta nuolatinė tikėjimo ir proto konfrontacija, siekianti atkurti harmoningą sintezę. Tą sintezę kitados buvo pasiekęs Tomas Akvinietis ir kiti didieji krikščionių mąstytojai, tačiau šiandien moderniosios filosofijos srovės ją neigia. Šito neigimo pagrindinė pasekmė buvo ta, kad palaipsniui įsitvirtino įsitikinimas, jog vienintelis racionalumo kriterijus yra eksperimentinis įrodomumas. Šitaip pagrindiniai žmogaus egzistencijos klausimai – gyvenimas ir mirtis – buvo pašalinti iš racionalumo sferos ir palikti subjektyvumui. Galiausiai ėmė nykti ir pagrindinė – gėrio ir blogio problema, davusi pradžią ir patiems universitetams. Gėrio ir blogio klausimą pakeitė klausimas apie galimumą praktiškai realizuoti mokslo atradimus. Dėl to šiandien katalikų universitetui skirtas labai atsakingas iššūkis: kurti mokslo pažangą kitokiame racionalumo kontekste, kurti mokslo pažangą vadovaujantis transcendentinei tikrovei atviru protu.

Mes žinome, kad tai įmanoma,- kalbėjo popiežius penktadienio rytą lankydamasis Italijos katalikų universitete. Tai patvirtina Kristus, savyje sujungęs Dievą ir žmogų, istoriją ir laiką, dvasią ir medžiagą. Vadovaujantis šia fundamentalia tiesa įmanoma dabar, dvidešimt pirmajame amžiuje, vėl suvienyti tikėjimą ir protą. Šia prielaida kasdieniame savo darbe vadovaujasi katalikų universitetai. Tai iš tiesų entuziazmu alsuojantis uždavinys. Neišleisdami iš akių prasmės horizonto, atrandame vidinę vienybę, kuri jungia į vieną visumą teologiją, filosofiją, mediciną, ekonomiką, visas mokslo disciplinas ir technologijas, nes viskas iš tiesų yra tarpusavy susiję.

Tad, brangūs bičiuliai, degantys vis nauja meile tiesai ir žmogui, irkitės į gilumą ir meskite tinklus į pažinimo jūrą, pasitikėdami Kristaus žodžiu, net ir tuomet kai slegia nuovargis ar ateina nusivylimas, kad nieko nesugaunate. Plačiojoje kultūros jūroje Kristui visuomet reikalingi žmonių žvejai, tai yra sąžiningi ir gerai pasiruošę žmonės, kurie savo profesinius gabumus skiria Dievo Karalystės kūrimui. Taip pat ir mokslinis darbas universitete, jei atliekamas tikėjimo perspektyvoje, irgi yra tarnavimas Dievo Karalystei ir žmogui,- sakė Benediktas XVI.

* * *

Italijos katalikų universitetą 1921 metais Milane įkūrė italas kunigas Agostino Gemelli, kurio vardu pavadintas ir Romoje veikianti universitetinė ligoninė. Ilgainiui, ypač po II pasaulinio karo, universitetas išsiplėtė iki dabartinių penkių dalių, veikiančių skirtinguose Italijos regionuose.

Kalbant apie Italijos katalikų universitetą negalima nepaminėti ir kai kurių su juo susijusių lituanistinių elementų. Psichologijos mokslus šiame universitete 1936 metais pradėjo iš Lietuvos kilusi profesorė Agota Šidlauskaitė. 1942 metais jinai šiame universitete apgynė psichologijos disertaciją. Po karo keletą metų šiame universitete dėstė, o vėliau mokslininkės karjerą tęsė Šiaurės Amerikoje. Šiame universitete buvo taip pat dėstoma lietuvių kalba. Lietuvių kalbos fakultatyvinį kursą kalbotyros studentams daug metų dėstė Šiaurės Italijoje gyvenęs iš Lietuvos kilęs rozminietis tėvas Tasius Ereminas, o vėliau – Birutė Žindžiūtė Michelini. (jm)