Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI aplankė Švenčiausiosios Jėzaus Širdies
Italijos katalikų universitetą. Susitikimas su universiteto bendruomene įvyko Romoje
veikiančiame universiteto medicinos fakultete. I viso is universitetas turi keturiolika
fakultetų penkiuose Italijos miestuose; Italijos katalikų universitetą lanko daugiau
kaip keturios dešimtys tūkstančių studentų.
Katalikų universitetas,- kalbėjo
popiežius studentams ir profesūrai,– tai didžioji laboratorija, didžioji dirbtuvė,
kurioje įvairios mokslo disciplinos tyrinėja vis naujus pažinimo kelius, kur vyksta
nuolatinė tikėjimo ir proto konfrontacija, siekianti atkurti harmoningą sintezę. Tą
sintezę kitados buvo pasiekęs Tomas Akvinietis ir kiti didieji krikščionių mąstytojai,
tačiau šiandien moderniosios filosofijos srovės ją neigia. Šito neigimo pagrindinė
pasekmė buvo ta, kad palaipsniui įsitvirtino įsitikinimas, jog vienintelis racionalumo
kriterijus yra eksperimentinis įrodomumas. Šitaip pagrindiniai žmogaus egzistencijos
klausimai – gyvenimas ir mirtis – buvo pašalinti iš racionalumo sferos ir palikti
subjektyvumui. Galiausiai ėmė nykti ir pagrindinė – gėrio ir blogio problema, davusi
pradžią ir patiems universitetams. Gėrio ir blogio klausimą pakeitė klausimas apie
galimumą praktiškai realizuoti mokslo atradimus. Dėl to šiandien katalikų universitetui
skirtas labai atsakingas iššūkis: kurti mokslo pažangą kitokiame racionalumo kontekste,
kurti mokslo pažangą vadovaujantis transcendentinei tikrovei atviru protu.
Mes
žinome, kad tai įmanoma,- kalbėjo popiežius penktadienio rytą lankydamasis Italijos
katalikų universitete. Tai patvirtina Kristus, savyje sujungęs Dievą ir žmogų, istoriją
ir laiką, dvasią ir medžiagą. Vadovaujantis šia fundamentalia tiesa įmanoma dabar,
dvidešimt pirmajame amžiuje, vėl suvienyti tikėjimą ir protą. Šia prielaida kasdieniame
savo darbe vadovaujasi katalikų universitetai. Tai iš tiesų entuziazmu alsuojantis
uždavinys. Neišleisdami iš akių prasmės horizonto, atrandame vidinę vienybę, kuri
jungia į vieną visumą teologiją, filosofiją, mediciną, ekonomiką, visas mokslo disciplinas
ir technologijas, nes viskas iš tiesų yra tarpusavy susiję.
Tad, brangūs bičiuliai,
degantys vis nauja meile tiesai ir žmogui, irkitės į gilumą ir meskite tinklus į pažinimo
jūrą, pasitikėdami Kristaus žodžiu, net ir tuomet kai slegia nuovargis ar ateina nusivylimas,
kad nieko nesugaunate. Plačiojoje kultūros jūroje Kristui visuomet reikalingi žmonių
žvejai, tai yra sąžiningi ir gerai pasiruošę žmonės, kurie savo profesinius gabumus
skiria Dievo Karalystės kūrimui. Taip pat ir mokslinis darbas universitete, jei atliekamas
tikėjimo perspektyvoje, irgi yra tarnavimas Dievo Karalystei ir žmogui,- sakė Benediktas
XVI.
* * *
Italijos katalikų universitetą 1921 metais Milane įkūrė italas
kunigas Agostino Gemelli, kurio vardu pavadintas ir Romoje veikianti universitetinė
ligoninė. Ilgainiui, ypač po II pasaulinio karo, universitetas išsiplėtė iki dabartinių
penkių dalių, veikiančių skirtinguose Italijos regionuose.
Kalbant apie Italijos
katalikų universitetą negalima nepaminėti ir kai kurių su juo susijusių lituanistinių
elementų. Psichologijos mokslus šiame universitete 1936 metais pradėjo iš Lietuvos
kilusi profesorė Agota Šidlauskaitė. 1942 metais jinai šiame universitete apgynė psichologijos
disertaciją. Po karo keletą metų šiame universitete dėstė, o vėliau mokslininkės karjerą
tęsė Šiaurės Amerikoje. Šiame universitete buvo taip pat dėstoma lietuvių kalba. Lietuvių
kalbos fakultatyvinį kursą kalbotyros studentams daug metų dėstė Šiaurės Italijoje
gyvenęs iš Lietuvos kilęs rozminietis tėvas Tasius Ereminas, o vėliau – Birutė Žindžiūtė
Michelini. (jm)