Bažnyčios socialinės doktrinos kompendiumo pristatymas Italijos parlamente
Italijos parlamente kardinolas Renato Martino, popiežiškosios teisingumo ir taikos
tarybos pirmininkas, bei Pierferdinando Casini, parlamento pirmininkas, italų parlamentarams
ir Italijos prezidentui Carlo Azeglio Ciampi pristatė Bažnyčios socialinės doktrinos
Kompendiumą.
Bažnyčios socialinės doktrinos Kompendiumas yra svarbus Bažnyčios
dokumentas, pasirodęs 2004 metų spalio 15 dieną ir šiuo metu jau išverstas į prancūzų,
anglų, ispanų, portugalų, rusų ir kinų kalbas. Šis dokumentas harmoningai susistemina
Bažnyčios Mokymo principus socialiniais klausimais. Daug dėmesio skirta įvairiems
politinės bendruomenės aspektams: koks jos tikslas ir pagrindas, kas tai yra politinis
autoritetas, demokratinė sistema, civilinė visuomenė, kokie tūrėtų būti valstybės
ir religijų santykiai, žinoma, neužmirštant ir biblinių aspektų. Tai pirmas tokio
tipo dokumentas Bažnyčios istorijoje, o jo rengėjai pažymėjo, jog tai buvo sunkus
penkerius metus trukęs darbas. Mat anaiptol nebuvo lengva pagrįsti Bažnyčios socialinio
Mokymo prigimtį, įvardinti tuos principus, kurie atitiktų milžinišką socialinio pasaulio
įvairovę ir tūrėtų ilgalaikę vertę mūsų labai greitai besikeičiančioje tikrovėje.
Su šiuo dokumentu Bažnyčia norėjo pateikti mūsų laikmečio įvykių moralinio ir sielovadinio
vertinimo instrumentą tam, kad tiek individualūs, tiek kolektyviniai pasirinkimai
galėtų atverti viltį teikiančią ateitį. Nors Kompendiumas pirmiausia skirtas katalikams,
juo dėl dokumento universalaus pobūdžio gali naudotis kiekvienas geros valios žmogus,
nepriklausomai nuo jo politinių pažiūrų ir išpažįstamo tikėjimo, siekiantis dirbti
dėl bendro gėrio. Katalikams, ypač pasauliečiams, darbas dėl bendro gėrio taip pat
įgyja evangelinę prasmę – prisiimdami socialinę atsakomybę jie taip pat įgyvendina
ir Bažnyčios misiją kurti teisingesnę ir geresnę visuomenę.
Bažnyčios socialinės
doktrinos Kompendiumo pristatymas simboliškai sutampa su 2002 metų lapkričio viduryje
įvykusio istorinio popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Italijos parlamente data.
Popiežiaus apsilankymas ženklino ilgalaikių kontraversijų, iš kurių užtenka prisiminti
fašizmo valdymo metus, tarp Italijos valstybės ir Bažnyčios pabaigą. Beje, tai anaiptol
nereiškia valstybės pasaulietiškumo principo pažeidimo, kaip prieš keletą dienų pažymėjo
popiežius Benediktas XVI Italijos parlamento pirmininkui Casini skirtame laiške, kuriuo
paminimas Jono Pauliaus II apsilankymas parlamente. Bažnyčia nenori išskirtiniu privilegijų
iš valstybės, - rašo Šventasis Tėvas, - o tik galimybės vykdyti savo misiją, bendradarbiaujant
su valstybe ir gerbiant jos teisėtą pasaulietiškumą. (rk)