Nepaprastas chaldėjų Bažnyčios sinodas Romoje

Chaldėjų Bažnyčios vyskupai iš Irako ir diasporos Romoje dalyvauja nepaprastame chaldėjų Bažnyčios sinode. Sinodo asamblėjoje dalyvauja 18 vyskupų. Asamblėjos darbotvarkėje dvi pagrindinės temos: krikščionių padėtis Irake ir liturginė reforma. Asamblėjos darbai vyksta už uždarų durų. Ateinantį šeštadienį chaldėjų apeigų katalikų vyskupus audiencijoje priims Popiežius Benediktas XVI, o sekmadienį chaldėjų ganytojai dalyvaus šv. Petro bazilikoje vyksiančioje trijų naujų palaimintųjų skelbimo ceremonijoje.

Chaldėjų Bažnyčią sudaro maždaug 700 tūkstančių katalikų, iš kurių per pusė milijono gyvena Irake, o kiti 150 tūkstančių kitur pasaulyje. Irako chaldėjai katalikai sudaro 70 procentų visų Irako krikščionių. Chaldėjų patriarchato sostas yra Bagdade, kur gyvena skaitlingiausia chaldėjų bendruomenė, kurią sudaro per 350 tūkstančių tikinčiųjų. Dabartinis Chaldėjų patriarchas, turintis Babilonijos patriarcho titulą, yra Emmanuel-Karim III Delly. Diasporos chaldėjai katalikai yra įsikūrę Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje ir Okeanijoje. Chaldėjų liturgijoje naudojama aramėjų kalba yra oficiali apeigų kalba, tačiau kadangi tikintieji kalba arabiškai, mišiose naudojamos tiek aramėjų, tiek arabų kalbos.

Chaldėjų liturginės kalbos problema tapo itin aktuali pastaraisiais laikais, Irake pradėjus steigtis naujoms krikščioniškoms konfesijoms. Chaldėjų santykiai Irake su naujomis evangelinėmis konfesijomis praeityje būdavo geri. Tačiau santykiai pablogėjo po paskutiniojo karo. Pasak Patriarcho Delly, po karo atvykusiems naujiesiems evangelikams labiau rūpi rinkti pinigus negu skelbti Evangeliją. Tačiau nemažiau problemiškas yra evangelikų prozelitizmas. Pasak Kirkuko chaldėjų vyskupo Louis Sako, Kirkuke veikia dvi ar trys, o Bagdade 16 naujų metodistų ir presbiterionų bendruomenių, atvykusių su amerikiečiais kariais. Šių konfesijų atstovai vilioja tikinčiuosius ne tik pinigais ir pažadais emigruoti, bet taip pat naujomis liturginėmis tradicijomis, nes pavyzdžiui šios konfesijos celebruoja arabų tarmėmis. Tuo tarpu chaldėjų Bažnyčia ligi šiol neturėjo galimybės aptarti savo apeigų liturginės reformos klausimų.

Chaldėjai katalikai apskritai jaučiasi atskirti nuo pasaulio ir daugelis jų ieško saugesnio gyvenimo svetur. Tačiau dabar Irako chaldėjų katalikams iššūkiu tapo Irako krikščionybės padėtis patvirtinus naująją šalies konstituciją, kuri nepripažįsta atsivertimų iš islamo ir per daug miglotai suvienija chaldėjus su sirų apeigų katalikais. Mūsų Bažnyčia Irake, - pažymėjo Kirkuko vyskupas,- neturi ateities vizijos nei dėl krašto politinės ateities, nei dėl pastoracijos. Viskas improvizuota. Būtent todėl buvo nuspręsta ilgiau nedelsiant Romoje surengti jau antrąją šiemet Chaldėjų Bažnyčios sinodo asamblėją, kuri galėtų sustiprinti chaldėjų katalikų Bažnyčios ryžtą kalbėti drąsiau ir reikalauti daugiau teisių. Nepaprastos Chaldėjų Bažnyčios sinodo asamblėjos darbai tęsis iki kito pirmadienio.

Kaip minėta, chaldėjų ganytojai šį sekmadienį dalyvaus šv. Petro bazilikoje vyksiančioje trijų naujų palaimintųjų skelbimo ceremonijoje. Palaimintaisiais bus paskelbti Dievo tarnai kun. Charles de Foucauld ir vienuolinių kongregacijų steigėjos ses. Maria Pia Mastena ir ses. Maria Crocifissa Curcio. Beatifikacijos apeigoms vadovaus Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, kardinolas Jose Saraiva Martins. Ceremonijos pabaigoje Palaimintųjų relikvijas pagerbs pop. Benediktas XVI. (sk)