Popiežiaus bendroji audiencija

Trečiadienio rytą bendrojoje audiencijoje dalyvavusiems maldininkams popiežius Benediktas XVI savo katechezėje, skirtoje Mišparų psalmėms ir giesmėms, komentavo 135 psalmę, skaitomą valandų liturgijos ciklo ketvirtosios savaitės pirmadienio Mišparuose. Hebrajiškoje tradicijoje nuo seniausių laikų šį psalmė naudojama Velykų liturgijoje.

Dėkokite Viešpačiui, nes jis geras, nes jo ištikima meilė amžina. Dėkokite dievų Dievui, nes jo ištikima meilė amžina. Dėkokite viešpačių Viešpačiui, nes jo ištikima meilė amžina. Tam, kuris daro nuostabiai didingus darbus, nes jo ištikima meilė amžina. Tam, kuris savo išmintimi sukūrė dangus, nes jo ištikima meilė amžina. Tam, kuris patiesė žemę ant vandenų, nes jo ištikima meilė amžina. Tam, kuris padarė didžiuosius šviesulius, nes jo ištikima meilė amžina. Saulę - valdyti dienai, nes jo ištikima meilė amžina. Mėnulį ir žvaigždes - valdyti nakčiai, nes jo ištikima meilė amžina.

Pirmiausia popiežius atkreipė dėmesį į šios psalmės priegiesmį: „jo ištikima meilė amžina“. Vertimuose į kai kurias kalbas šis priegiesmis įgauna šiek tiek kitokią prasmę. Dažnai jis verčiamas žodžiais: „jo gailestingumas yra amžinas“. Tai teisingas, bet šiek tiek ribotas vertimas,- sakė popiežius. Originaliame hebrajiškame šios psalmės tekste čia naudojimas žodis „hesed“, dažnai besikartojantis Biblijos tekstuose ir reiškiantis Dievo sandorą su savo tauta, Dievo palankumą savo išrinktiesiems. Šiam ryšiui apibrėžti tinka ir meilės, ir gailestingumo, ir ištikimybės, ir lojalumo terminai. Žodis „hesed“ nusako artimą asmeninį ryšį, kurį Kūrėjas palaiko su savo kūriniais. Savo sukurtiems ir išrinktiems žmonėms Dievas nėra nenumaldomas ar abejingas, nėra nepasiekiamas ir nenuspėjamas, nėra panašus į kažkokią paslaptingą jėgą, kuriai reikėtų aklai paklusti. Priešingai – Dievas žmogui apsireiškia kaip asmuo, kaip mylintysis visagalis, kuris su meile stebi žmonių gyvenimą, kenčia kai jie būna neištikimi, kai priešinasi dieviškajam „hesed“, jo gailestingai ir tėviškai meilei.

To dieviškojo palankumo kupina visa žmonijos istorija, tačiau pirma jos palankumo ir meilės įrodymų kupina pati kūrinija. Nuostabos kupinos, aukštyn pakeltos žmogaus akys mato dangų, saulę ir žvaigždes. Žmogus negali atsistebėti Dievo suskurta žeme ir vandeniu.

Toliau savo kalboje popiežius priminė ketvirtojo amžiaus Bažnyčios tėvą šventąjį Bazilijų Didįjį, kuris, komentuodamas, tiesa, ne šią psalmę, bet apie pasaulio sukūrimą kalbančią Pradžios knygą, prieš daugiau kaip šešiolika šimtmečių skundėsi, kad nepaisant Dievo suskurto nuostabaus pasaulio sudėtingumo ir tobulos harmonijos, yra žmonių pasiduodančių ateizmo pagundai ir manančių, jog visas tas pasaulio grožis ir sudėtingumas gali būti atsiradęs visiškai atsitiktinai, be jokio išmintingo plano. Kokie aktualūs šie žodžiai ir šiandien,- sakė popiežius Benediktas XVI. Ir šiandien yra žmonių manančių, jog visa kūrinija tėra tik aklų atsitiktinumų rezultatas. Ir šiandien Viešpats Šventojo Rašto žodžiais nori pažadinti miegantį žmogaus protą. Viešpats byloja, jog visko pradžioje buvo jo žodis, buvo kuriančioji išmintis, kuri viską sutvėrė pagal tobulai išmintingą projektą. Tas projektas – tai meilė. Leiskime, kad Dievo žodis mus pažadintų, kad praskaidrintų mūsų protus ir padėtų atpažinti Dievo pėdsakus ir sukurtame pasaulyje, ir mūsų širdyse, kad padėtų suprasti, jog visko pradžioje yra Dievo kuriančioji išmintis, jo gerumas, jo amžina ištikima meilė. (jm)