Bulgarijos vyskupų vizitas ad Limina Vatikane.

Lapkričio 9-12 dienomis popiežius Benediktas XVI priims su vizitu Ad Limina atvykusius Bulgarijos vyskupus. Toks vizitas yra privalomas kiekvienos šalies vyskupams kas penkerius metus ir jo metu popiežius su vyskupais aptaria kiekvienos šalies specifines problemas. Tai jau trečiasis toks Bulgarijos vyskupų vizitas nuo komunistų režimo žlugimo.

Krikščionybė Bulgarijoje gyvuoja virš tūkstantmečio. 864-865 metais bulgarų karalius Borisas paprašė imperatoriaus Mykolo III taikos ir pakrikštijo savo valdinius bei pasikvietė misionierius iš Konstantinopolio. Po kelerių metų jauna Bulgarijos Bažnyčia buvo priskirta Konstantinopolio patriarchatui. 11 amžiaus pradžioje Bulgarija prarado politinę autonomiją ir po 1054 metų didžiojo skilimo tarp Romos ir Konstantinopolio šalis tapo Bizantijos imperijos tiek politiškai, tiek religiškai valdomu kraštu. 1204 metais karalius Kolojan priėmė katalikišką tikėjimą, tačiau jo įpėdinis po jo mirties 1237 metais grįžo prie ortodoksų tikėjimo. Silpstant Bizantijos imperijai nuo 1395 metų penkiems amžiams Bulgarija tapo musulmonų valdovų valdomos Osmanų imperijos dalimi, tačiau Bažnyčiai buvo suteikta sąlyginė egzistencijos laisvė.

17 amžius yra vadinamas katalikiškuoju Bulgarijos amžiumi. 1595 metais į šalį iš dabartinės Bosnijos atvyko ir šalia Sofijos miesto įsikūrė pranciškonų misionieriai. 1610 metais misijos vadovas brolis Pietro Solinate konsekruotas Sofijos vyskupu, o jo įpėdinis nuo 1624 metų Elia Marinov tapo pirmuoju iš Bulgarijos kilusiu katalikų Bažnyčios vyskupu. 1641 metais Sofijos vyskupijai suteiktas arkivyskupijos statusas, šalyje steigiamos kitos vyskupijos. Tačiau 1683-1690 karo tarp turkų ir austrų metu bulgarų katalikai sukilo turkų užnugaryje. Sukilimą numalšino Osmanų imperijos sultono sąjungininkai vengrai kalvinistai. Po šio įvykio daugybė katalikų žuvo, o kiti pabėgo į kitus kraštus. Nuo 18 amžiaus, silpnėjant Osmanų imperijai, Bulgarijoje prasidėjo nacionalinio atgimimo sąjūdis. Nuo 19 amžiaus į šalį vėl atvyko daug katalikų misionierių, įvairių vienuolinių brolijų nariai. 1861 metais kai kurie Bulgarijos vyskupai išreiškė norą sudaryti uniją su Romą ir atsiriboti nuo Konstantinopolio, tačiau šį kartą Romos katalikų ir Bulgarijos Bažnyčių pastangos suartėti buvo blokuotos Maskvos, kuri stengėsi didinti savo įtaką Balkanų regione. 1915 metais Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia tapo pavaldžia valstybei, o prasidėjęs I Pasaulinis karas beveik galutinai suardė katalikų Bažnyčios organizaciją. Lotynų ir Bizantijos apeigų katalikai išsibarstė mažomis ir skurdžiomis bendruomenėmis. 1931 metais popiežius Pijus IX šiai sunkiai padėčiai pakeisti Apaštališkuoju Pasiuntiniu Bulgarijoje paskyrė Angelo Roncalli, kuris vėliau tapo popiežiumi Jonu XXIII. Angelo Roncalli pastangomis katalikų Bažnyčia Bulgarijoje buvo iš naujo reorganizuota. Po II Pasaulinio karo Bulgarijoje įsigalėjus komunistų režimui leidžiama egzistuoti Ortodoksų Bažnyčiai, o katalikai, ypač dvasininkai, persekiojami, uždaromi į kalėjimus ir net žudomi. 1998 metais šv. Petro Bazilikoje popiežius Jonas Paulius II palaimintuoju paskelbė 1952 metais mirti nuteistą vyskupą Eugenijų Bossilkovą, o 2002 metais – dar tris kankinius kunigus. Tik nuo 1970-1980 metų padėtis pradėjo keistis į gerąją pusę, santykiai tarp Šventojo Sosto ir Bulgarijos valdžios ėmė šiltėti, o po ateistinio sovietinio režimo žlugimo, nepaisant pasitaikiusių nesklandumų, normalizavosi.

Šiuo metu iš beveik 8 milijonų Bulgarijos gyventojų, kurių virš 80 procentų yra ortodoksai, katalikai sudaro 1 procentą. Bulgarijoje yra trys vyskupijos: dvi apjungia lotynų apeigų katalikus, tuo tarpu trečioji – bizantiškų apeigų tikinčiuosius. Bažnyčiai vadovauja 5 vyskupai, jiems padeda 15 diecezinių kunigų ir kelios dešimtys vienuolių. Šventąjį Sostą Bulgarijoje atstovauja Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Giuseppe Leanza. (rk)