Neramumai Prancūzijoje.

Jau nuo spalio 27 dienos Prancūzijoje tęsiasi neramumai ir riaušės, kurie prasidėjo viename skurdžiame Paryžiaus kvartale, bet vėliau išplito į kitus sostinės rajonus ir kitų miestų priemiesčius. Neramumai Paryžiuje prasidėjo tragiškai nuo elektros srovės žuvus dviems jaunuoliams, kurie, manydami esą persekiojami policijos, bandė slėptis elektros transformatorinėje. Tada šimtai jaunuolių, dažniausiai emigrantų palikuonys, pradėjo riaušes, kurios paplito po visą šalį ir tęsiasi jau beveik dvi savaites. Buvo padegta tūkstančiai automobilių, suniokota daug įstaigų, parduotuvių ir mokyklų, o antradienio ryte užregistruotas pirmas mirties atvejis – nuo sumušimų mirė 61 metų prancūzas, saugojęs savo automobilį. Riaušės pasiekė tokį mastą, jog išprovokavo tikrą krizę Prancūzijoje ir privertė sunerimti kaimynines šalis – Berlyne ir Briuselyje taip pat padegti keli automobiliai. Policija suėmė šimtus žmonių, nuo trečiadienio vidurnakčio dvylikai parų Paryžiaus priemiesčiuose įvedama komendanto valanda, o žiniasklaidoje pasigirsta tokių situacijos apibūdinimų, kaip „pilietinis karas“.

Bordeaux arkivyskupas Jean – Pierre Ricard, Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas, paskelbė deklaraciją, kurioje išreiškė šiuo metu į plenarinę asamblėją Lurde susirinkusių Prancūzijos vyskupų susirūpinimą dėl įtemtos ir prievartos kupinos situacijos šalies miestuose, dėl sklindančios baimės, dėl socialinio, etninio ir religinio susiskaldymo skatinimo.

Arkivyskupas Ricard priminė, jog būtina klausti apie tokios padėties priežastis, pažymėdamas, jog nesena urbanizacija, didelė bedarbystė, šeimyninio gyvenimo krizė yra tie faktoriai, kurie neturėtų būti užmiršti. Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininkas taip pat perdavė vyskupų įsitikinimą, kad valstybės reakcija į riaušes tik represijomis ir bauginimu nebūtų labiausiai tinkanti. Greičiau derėtų stengtis sukurti solidarumo ryšius tarp įvairių socialinių, etninių ir religinių grupių, bendradarbiaujant įvairioms institucijoms, formacijos grupėms bei švietimo įstaigoms.
Apie pavojų socialinei taikai tarp įvairių visuomenės grupių kalbėjo ir vieno iš Paryžiaus kvartalo, kuriame vyksta neramumai, vyskupas Olivier de Beranger.

Daugelis neramumų priežastis taip pat įžvelgia nepakankamoje socialinėje integracijoje, emigrantų diskriminacijoje, gyvenimo šansų nelygybėje. Ir nors riaušininkų išpuoliai nukreipti prieš Prancūzijos valstybę simbolizuojančias įstaigas ir pareigūnus, tačiau kai kurie komentatoriai įvykiams suteikia religinį atspalvį, mat dauguma sukilusių priemiesčių gyventojų yra musulmonai. Kol kas pasitaikė tik keletas atsitiktinių epizodų, per kuriuos buvo nežymiai apgadintos dvi bažnyčios ir viena sinagoga. Tuo tarpu viena iš didžiausių musulmoniškų Prancūzijos organizacijų išleido fatvą, religinį įsaką, kuriame, remiantis Koranu ir pranašo Mahometo mokymu pasmerkia ir draudžia prievartą bei turto niokojimą. (rk)