Popiežiaus katechezė trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams: Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus

Šv. Tėvo Benedikto XVI-ojo trečiadienio bendrojoje audiencijoje, jau 23-joje nuo pontifikato pradžios, vėl dalyvavo per 50 tūkstančių maldininkų. Toks palyginant gausus maldininkų skaičių apskirtai yra neįprastas baigiantis spalio mėnesiui. Popiežiaus namų prefektūra pranešė, jog be italų daugumos audiencijoje dalyvavo pusantro tūkstančio lenkų, keli šimtai prancūzų bei kitos, kiek mažesnės, grupės maldininkų iš Čekijos ir Vengrijos, Anglijos ir Škotijos, Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos, Danijos, Suomijos, Norvegijos ir Švedijos, Japonijos, Kanados, Jungtinių Valstijų ir Meksikos, Ispanijos ir Lotynų Amerikos šalių Čilės, Venesuelos ir Brazilijos. Be tautinių grupių trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo kelios skaitlingos vyskupijų, vienuolijų ir gimnazijų grupės, ypač iš Italijos. Iš jų Šventasis Tėvas kreipė ypatingą dėmesį maždaug trims tūkstančiams vėžio liga sirgusių vaikų, kurie atvyko į Romą paremti vaikų neoplazinių ligų tyrimo ir gydymo pastangas visoje Italijoje bei paliudyti bendraamžiams ligoniams, jog įmanoma įveikti sunkią ligą. Brangūs draugai, - sakė vaikams ir audiencijoje dalyvavusiems ligoniams Popiežius, Kristaus Kryžius mums leidžia suprasti tikrąją kančios ir skausmo prasmę. Dvasia vienykitės su Nukryžiuotoju Jėzumi ir kupini pasitikėjimo paveskite save Marijai, į ją nepaliaujamai kreipdamiesi Rožinio malda. Baigiasi Spalis, mėnuo skirtas Rožinio maldai. Prašau Jūsų, - sakė Popiežius Benediktas XVI – pamaldžiai kalbėkite šią krikščioniškajai tradicijai brangią maldą. Melskimės už skaitlingus Bažnyčios poreikius ir už pasaulį, ypač už tautas, nukentėjusias nuo žemės drebėjimo ir kitų gamtos stichijų. Neapleiskime sunkumuose esančiųjų užtikrindami jiems savo dvasinę ir materialinę paramą, - kalbėjo Šventasis Tėvas trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams.

Apie Kristaus Kryžiaus prasmę Šv. Tėvas kalbėjo taip pat šios audiencijos dalyviams skirtoje katechezėje. Popiežius katechezėje komentavo Ketvirtojo metų sekmadienio mišparuose giedamą kristologinį himną iš apaštalo šv. Pauliaus laiško filipiečiams:


Jis, turėdamas Dievo prigimtį, godžiai nesilaikė savo lygybės su Dievu, bet apiplėšė pats save, priimdamas tarno išvaizdą ir tapdamas panašus į žmones. Jis ir išore tapo kaip visi žmonės; jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties. Todėl ir Dievas jį išaukštino ir padovanojo jam vardą, kilniausią iš visų vardų, kad Jėzaus vardui priklauptų kiekvienas kelis danguje, žemėje ir po žeme ir kiekvienos lūpos Dievo Tėvo šlovei išpažintų: "Jėzus Kristus yra Viešpats!" (Fil 2, 6-11).


Šis tekstas aptaria dvigubą eismą - nužengimą iš aukšto ir žengimą aukštyn. Pirmajame Jėzus Kristus iš dieviškojo spindesio, kuris jam priklauso pagal prigimtį, nusprendžia nužengti iki pat pažeminančios “Kryžiaus mirties”. Šitaip jis mums prisistato kaip tikras žmogus ir mūsų išganytojas, autentiškai ir pilnutinai dalyvaujantis skausmo ir mirties paženklintoje mūsų tikrovėje. Antrasis žengimas - žengimas aukštyn – skleidžia velykinės šlovės Kristų, kuris po mirties iš naujo apsireiškia savo dieviškosios didybės spindesiu. Tėvas, kuris priėmė Sūnaus paklusnumą paliudytą įsikūnijimu ir kančia dabar jį išaukština prakilniausiu būdu. Toks išaukštinimas yra išreikštas ne vien užleidžiant jam sostą Dievo dešinėje, bet ir suteikiant vardą, kuris yra kilniausias iš visų vardų. Pagal biblinę terminologiją, vardas išsako asmens tikrąją esmę ir specifinę funkciją bei atskleidžia pačią giliausią ir intymiausią jo tikrovę. Sūnui, kuris iš meilės nusižemino mirčiai Tėvas suteikia puikiausiąjį iš visų vardų - paties Viešpaties Dievo vardą.
Iš tikrųjų, tikėjimo išpažinimas, kuris sutartinai tariamas dangaus ir žemės ir požemių aiškiai ir įsakmiai skelbia, jog "Jėzus Kristus yra Viešpats!" Tad viena vertus, yra pripažįstama Jėzaus Kristaus visuotinė viešpatystė, kurią šlovina visa kūrinija, kuri yra vaizduojama kaip prie jo kojų priklaupęs pavaldinys. Kita vertus, skelbiamas tikėjimas išpažįsta Kristų esantį dievystės formoje arba būklėje ir pristato Jį kaip vertą šlovinimo. Šiame himne paminėtas Kryžiaus skandalas ir dar prieš tai įsikūnijusio Žodžio tikrasis humaniškumas susilieja ir viršūnę randa prisikėlimo įvykyje. Po Sūnaus paklusnios aukos seka Tėvo pašlovinantis atsakymas, prie kurio prisideda žmonijos ir visos kūrinijos šlovinimas. Kristaus išskirtinumas skleidžiasi iš Jo, kaip atpirkto pasaulio Viešpaties, funkcijos, kuri buvo Jam suteikta dėl Jo tobulos ištikimybės “iki mirties”. Išganymo projektas per Sūnų pilnutinai išsipildė, todėl tikintieji yra kviečiami, ypač liturgijoje, Jį skelbti ir patirti vaisius. Tai yra tikslas, - sakė bendrosios trečiadienio audiencijos dalyviams Benediktas XVI, į kurį veda šis kristologinis himnas, kuris nuo amžių yra Bažnyčios apmąstomas, giedamas ir kurį ji laiko gyvenimo kelrodžiu: “Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus” (Fil 2, 5).