Penki nauji šventieji

Šv. Petro aikštė sekmadienio rytą vėl priminė didžiąsias apeigas ir pamaldas vykusias Vatikane per Didįjį krikščionybė jubiliejų: Minios tikinčiųjų iš įvairių pasaulio kraštų, ypač iš pietų Italijos, rytų Lenkijos, Vakarų Ukrainos net iš Čilės, su Popiežiumi, kardinolais, arkivyskupais ir vyskupais bei kunigais, vienuolėmis ir vienuoliais iškilmingai prie šv. Mišių altoriaus šventė Eucharistijai skirtų metų ir vyskupų sinodo pabaigą ir Pasaulinę misijų dieną. Ta pačia proga Popiežius kanonizavo dar penkis Bažnyčios palaimintuosius kurie, kaip sekmadienio mišių homilijoje kalbėjo Benediktas XVI, pasisotinę gyvąja Kristaus Duona, atsivertė meilei ir pagal ją suderino visą savo egzistenciją! Skirtingomis aplinkybėmis ir charizmomis jie mylėjo Viešpatį visa širdimi ir artimą kaip save patį taip, kad tapo pavyzdžiu visiems tikintiesiems. Tad meskime kad ir trumpą žvilgsnį į penkis naujus šventuosius.

Du iš penkių naujų šventųjų priklausė Ukrainos katalikų lotynų apeigų Bažnyčiai. Tai šv. arkivyskupas Juozas Bilczewski ir šv. Kun. Zigmantas Gorazdowski. Abu Palaimintaisiais paskelbė Dievo tarnas, popiežius Jonas Paulius II savo apaštališkosios kelionės į Ukrainą metu, Lvove, 2001 metų birželio 26 dieną. Abu nauji šventieji gimė devynioliktojo amžiaus viduryje dabartinės Lenkijos teritorijoje, tačiau kunigiška tarnystė abu juos susiejo su Lvovo miestu.

Šv. Kun. Juozas Bilczewski po studijų Krokuvos, Paryžiaus ir Romos universitetuose atvyko dėstyti į Lvovo universitetą. 1900 metais buvo paskirtas Lvovo lotynų apeigų katalikų arkivyskupu. 23 metus vadovaudamas vietos lotynų apeigų katalikų bendruomenei pagarsėjo nuolankumu, šventu gyvenimu; jį gerbė ir lenkai, ir ukrainiečiai. Kunigas Juozas Bilczewski mirė 1923 metų kovo 20 d.

Šv. kun. Zigmantas Gorazdowski buvo vargšų bičiulis. Rūpinosi nepasiturinčių Lvovo gyventojų sielovada, šveitimu ir pragyvenimu. Įsteigė vargšų globos institutus ir juozapiečių seserų kongregaciją. Jam ypač rūpėjo, kad jo įsteigtų namų koplyčiose būtų garbinama Eucharistija išstatytame Švč. Sakramente. Prieš mirtį testamente prašė būti palaidotas benamių kapinėse. Mirė 1920 metų sausio 1-ąją.

Abu labai mylėjo Jėzų Eucharistijoje ir Išganytojo Motiną. Jų gyvenimas ir sielovadinė tarnystė buvo vienas nuolatinis atsakymas į Dievo motinos raginimą: Darykite, ką tik jis jums lieps. Ukrainos lotynų apeigų katalikų Bažnyčiai priklauso maždaug milijonas tikinčiųjų. Jie sudaro apie du procentus visų šalies gyventojų. Beveik visi jie gyvena Vakarų Ukrainoje, nemaža jų dalis yra lenkų kilmės, kaip ir du nauji šventieji, arkivyskupas Juozas Bilczewski ir kunigas Zigmantas Gorazdowski.

Kitas naujas šventasis yra 1963 metais miręs kun. Kajetonas Kanosas, Šventojo Veido Veronikos seserų kongregacijos steigėjas. Iš pietų Italijos kilusio šv. kun. Kajetono Kanosos atminimas tebėra gyvas daugeliui Redžio ir kitų Kalabrijos provincijos vyskupijų kunigų. Visų prima todėl, kad mirė prieš 42 metus. Dar todėl, kad yra vienintelis šventasis kilęs iš Reggio Calabria Bova vyskupijos. Bet labiausiai dėl savo drąsiai liudytos krikščioniškos artimo meilės. Kunigas Kanosas gyveno ir dirbo ypatingai vargingame regione, visas savo sielovadines ir katechetines, eucharistinio kulto ir išpažinties tarnystės pastangas kreipdamas ypač vargšams. Šių pastangų rezultatas buvo kunigų ir atskirtų parapijų gerove besirūpinanti Šventojo Veido Veronikos seserų kongregacija, šventojo Kajetono įkurta 1934 metais. Kunigą Kajetoną Kanosą palaimintuoju paskelbė Dievo tarnas, popiežius Jonas Paulius II 1997 metų gegužės 4 d.

Iš Čilės kilęs jėzuitų kunigas Albertas Urtadas Kručaga irgi buvo vienas iš daugelio popiežiaus Jono Pauliaus paskelbtų palaimintųjų. Beatifikacijos ceremonija vyko Vatikane, 1994 metų spalio 16-tąją, taigi, per Jono Pauliaus II išrinkimo popiežiumi metines. Šv. Albertas – kunigas, advokatas, pedagogas ir psichologas - gimė 1901 metais. Kilęs iš neturtingos šeimos pats visą kunigišką gyvenimą jautė didelį jautrumą vargšams. Įstojęs į jėzuitų noviciatą ir tapęs kunigu dėstė Santjago de Čilės jėzuitų universitete. Aukštojoje mokykloje kreipė studentų dėmesį į socialinio neteisingumo problemas. Jas išsamiai aptarė 1941 metais išleistame veikale: “Ar Čilė yra katalikiškas kraštas?”. 1944 metais įsteigė benamių globos ir gailestingumo sąjūdį “Kristaus židinį”. Kunigas Urtadas savo gyvenimu ir darbais gebėjo suderinti karštą meilę Eucharistiniam Kristui ir išskirtinę meilę vargšams, kuriuose matė patį Jėzų. Kun. Albertas Urtadas Kručaga mirė 1952 metų rugpjūčio 18-tą dieną.

Sicilijoje XVIII amžiuje gimęs, gyvenęs ir miręs šv. Feliksas iš Nikosijos, kapucinų vienuolis, buvo į altorių garbę iškeltas dar Leono XIII, 1888 metais. Tačiau šio beraščio, dideliais darbais nepasižymėjusio kapucinų brolio šventumo garsas buvo toks, kad pasiekė mūsų laikus. Brolis Feliksas savo sielą pildė Dievu per vienuolyje girdėtus Šventraščio skaitinius, kuriuos mokėsi mintinai bei nuolatine ir karšta malda. Kai brolis Feliksas kasdien išeidavo iš vienuolyno išmaldos prašyti, jis šiuo vieninteliu savo turtu noriai ir nuolatos dalijosi su kitais. Šv. Felikso pamaldumas buvo paprastas, pagrįstas meile Eucharistijai, Kryžiui ir Sopulingajai Mergelei Marijai. Šv. Feliksas iš Nikosijos mirė 1787 metų gegužės 31 dieną. (sk)