Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko laiškas Ramadano proga.

Jau tapo tradicija, kad Popiežiškoji tarpreliginio dialogo taryba kasmet, baigiantis Ramadano mėnesiui, siunčia laišką mūsų broliams ir seserims musulmonams. Pagal jų tikėjimo tradiciją būtent šį mėnesį buvo apreikštas Koranas, musulmonų šventraštis. Kiekvienam sveikam musulmonui privalu visą mėnesį pasninkauti, šitokiu būdu šį laiką skiriant Dievui, o jo pabaiga pažymima didele, džiaugsminga ir bendruomeniška švente, kurios metu šlovinamas Alachas ir pagerbiamas pranašas Mahometas.

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas arkivyskupas Michaelis Fitzgeraldas, kuris pasirašė laišką, pirmiausia pasveikino visus musulmonus su šia jiems iš tiesu svarbia švente, po to priminė Jono Pauliaus II pontifikatą, kurio metu buvo padaryta daug žingsnių link geresnio krikščionių ir musulmonų tarpusavio supratimo bei santykių. Šventojo Tėvo pastangos ir indėlis, pažymėjo arkivyskupas Fitzgeraldas, buvo teigiamai įvertintos daugelio musulmoniškų šalių bei bendruomenių religinių ir politinių lyderių, daugelis jų vėliau išreiškė savo pagarbą atvykdami į Jono Pauliaus II laidotuves balandžio 8 dieną. Jo mirtis buvo laikoma didele netektimi ne tik Katalikų Bažnyčiai apskritai, bet ir krikščionių – musulmonų dialogui. Tikėjimas Dievu, pasitikėjimas žmogumi buvo tie motyvai, rašo Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas, kurie pastūmėjo Joną Paulių II link dialogo, pasižymėjusiu pagarba savo pašnekovui ir troškimu bendradarbiauti. Popiežius laikėsi Evangelijos dvasios, vadovavosi paties Jėzaus parodytu meilės ir pagarbos visiems pavyzdžiu ir sekė II Vatikano susirinkimo gairėmis.

Arkivyskupas Fitzgeraldas pažymėjo, jog Benediktas XVI parodė, jog toliau eis Jono Pauliaus II pramintu keliu, kai savo pontifikato pradžios iškilmėse sakė: „ypatingai dėkoju čia esantiems musulmonų bendruomenių nariams ir vertinu dialogo tarp krikščionių ir musulmonų pažangą tiek lokaliniame, tiek tarptautiniame lygiuose. Jus užtikrinu, jog Bažnyčia nori ir toliau statyti draugystės tiltus su kitų religijų sekėjais tam, kad ieškotų kiekvieno asmens ir kiekvienos visuomenės gėrio“. Ta pačia proga, užsimindamas apie žmoniją varginančius karus ir prievartą, Šventasis Tėvas pabrėžė, jog kiekvieno vienai ar kitai religinei tradicijai priklausančio tikinčiojo pareiga yra dirbti taikos labui. Dialogas ir taika remiasi pagarba kiekvienam žmogaus asmeniui, sukurtam, kaip tiki krikščionys, pagal Dievo paveikslą ir panašumą.

Tad būdami padrąsinti šiais popiežiaus žodžiais, laiško pabaigoje ragino Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas arkivyskupas Fitzgeraldas, padidinkime savo pastangas kuriant gerus santykius su skirtingų religijų atstovais, skatinkime kultūrinį dialogą, dirbkim didesnio teisingumo ir ilgalaikės taikos labui. Parodykime, kad krikščionys ir musulmonai gali broliškai gyvent kartu, bandydami įvykdyt Gailestingojo Dievo, norinčio matyt žmoniją kaip vieną šeima, valią.