Vyskupų Sinodo darbuose buvo kalbama ir apie Kinijos katalikų padėtį.
Į šiuo metu vykstančią Vyskupų Sinodo asamblėją, dar prieš jo atidarymą, buvo dedamos
tam tikros viltys pagerinti Kinijos katalikų gyvenimą ir, galbūt, net pradėti naują
Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos santykių normalizavimo proceso etapą.
Kinijos valdžiai ranką ištiesė pats popiežius Benediktas XVI, į savo skiriamų 36 Sinodo
Tėvų sąrašą įtraukdamas keturis vyskupus iš kontinentinės Kinijos: Xiano vyskupą Antaną
Li Duan, Šanchajaus vyskupą Aloyzą Jin Luxian, Qiqiharo vyskupą Juozapą Wei Jingyi
ir Fengxiango vyskupą Luką Li Jingfeng. Trys iš keturių vyskupų - Xiano, Šanchajaus
ir Fengxiango ganytojai – vadovauja Kinijos valdžios pripažįstamoms bendruomenėms;
ketvirtasis - Qiqiharo vyskupas Juozapas Wei Jingyi priklauso visą laiką Šv. Sostui
ištikima išlikusiai ir dėl to valdžios nepripažįstamai pogrindžio Bažnyčiai.
Sprendimas
pakviesti į Romoje vykstančią Sinodo asamblėją Kinijos valdžiai lojalios katalikų
bendruomenės ir Šventajam Sostui ištikimos, bet komunistų nepripažįstamos Bažnyčios
vyskupus buvo tarsi testas, kuris turėjo parodyti kiek Kinijos valdžiai svarbus katalikų
padėties ir santykių su Šv. Sostu normalizavimas.
Deja, viltys sulaukti didesnio
Kinijos valdžios dėmesio, nepasitvirtino. Nė vienas iš keturių kviečiamų vyskupų negavo
leidimo keliauti į Romą. Atidarant Vyskupų Sinodo asamblėją, į žurnalistų klausimus
apie vyskupų iš Kinijos dalyvavimą, buvo atsakyta, kad Kinijos vyskupų bus laukiama
iki pat Sinodo uždarymo dienos. Tačiau, tai greičiau buvo tik frazė patvirtinanti
principinį Šv. Sosto nusistatymą kantriai laukti geresnių laikų, o ne realią viltį,
kad minėtieji keturi vyskupai atvyks į Romą dar prieš asamblėjos uždarymą.
Kaip
bebūtų, nors asamblėjoje keturi Kinijos Liaudies Respublikos vyskupai nedalyvauja,
Sinodo darbuose Kinijos Bažnyčiai atstovauja kiti trys vyskupai – Hong Kongo, kuris,
nors ir specialiu statusu, tačiau priklauso Kinijos Liaudies Respublikai, arkivyskupas
Juozapas Zen Ze Kiun, ir du vyskupai iš Taivano – kardinolas Paulius Shan Kuo Hsi
ir vyskupas Jonas Lin Chi Nan.
Apie Kinijos Bažnyčios padėtį ir apie Pekino
valdžios pražiopsotą šansą gerinti santykius, Sinodo posėdžių salėje kalbėjo arkivyskupas
Zen Ze Kiun. Jis visų pirma pažymėjo, kad Bažnyčia Kinijoje, nors regimai suskaldyta
į dvi dalis – vieną, valdžios oficialiai pripažįstamą ir kitą, atsisakančią būti nepriklausoma
nuo Romos, tačiau iš tiesų ji yra viena Bažnyčia, nes visi Kinijos katalikai nori
vienybės su popiežiumi. Po ilgų priverstinio atsiskyrimo metų, dabar dauguma oficialiai
veikiančios Bažnyčios vyskupų jau yra popiežiaus pripažinti. Ypač paskutiniaisiais
metais pačios bendruomenės kėlė reikalavimą, kad jų ganytojai būtų popiežiaus pripažinti,
o be popiežiaus leidimo konsekruotų vyskupų ėmė šalintis ir kunigai, ir tikintieji
pasauliečiai. Tad tikimasi, kad ir Kinijos valdžia sugebės tinkamai interpretuoti
šį dabartinių katalikų bendruomenių sąmoningumą, jų keliamą bažnytinės vienybės reikalavimą,
kad nebus klausoma vien oficialiai pripažintoje Bažnyčios dalyje esančių kai kurių
vienybės oponentų, kurie priešinasi gindami savo asmeninius interesus. Keturių vyskupų
pakvietimas į Sinodą,- pasak Hong Kongo arkivyskupo,- buvo labai gera proga pradėti
permainas, tik deja, valdžia šia proga nepasinaudojo. (jm)