Vyskupų Sinodo darbuose buvo kalbama ir apie Kinijos katalikų padėtį.

Į šiuo metu vykstančią Vyskupų Sinodo asamblėją, dar prieš jo atidarymą, buvo dedamos tam tikros viltys pagerinti Kinijos katalikų gyvenimą ir, galbūt, net pradėti naują Šventojo Sosto ir Kinijos Liaudies Respublikos santykių normalizavimo proceso etapą. Kinijos valdžiai ranką ištiesė pats popiežius Benediktas XVI, į savo skiriamų 36 Sinodo Tėvų sąrašą įtraukdamas keturis vyskupus iš kontinentinės Kinijos: Xiano vyskupą Antaną Li Duan, Šanchajaus vyskupą Aloyzą Jin Luxian, Qiqiharo vyskupą Juozapą Wei Jingyi ir Fengxiango vyskupą Luką Li Jingfeng. Trys iš keturių vyskupų - Xiano, Šanchajaus ir Fengxiango ganytojai – vadovauja Kinijos valdžios pripažįstamoms bendruomenėms; ketvirtasis - Qiqiharo vyskupas Juozapas Wei Jingyi priklauso visą laiką Šv. Sostui ištikima išlikusiai ir dėl to valdžios nepripažįstamai pogrindžio Bažnyčiai.

Sprendimas pakviesti į Romoje vykstančią Sinodo asamblėją Kinijos valdžiai lojalios katalikų bendruomenės ir Šventajam Sostui ištikimos, bet komunistų nepripažįstamos Bažnyčios vyskupus buvo tarsi testas, kuris turėjo parodyti kiek Kinijos valdžiai svarbus katalikų padėties ir santykių su Šv. Sostu normalizavimas.

Deja, viltys sulaukti didesnio Kinijos valdžios dėmesio, nepasitvirtino. Nė vienas iš keturių kviečiamų vyskupų negavo leidimo keliauti į Romą. Atidarant Vyskupų Sinodo asamblėją, į žurnalistų klausimus apie vyskupų iš Kinijos dalyvavimą, buvo atsakyta, kad Kinijos vyskupų bus laukiama iki pat Sinodo uždarymo dienos. Tačiau, tai greičiau buvo tik frazė patvirtinanti principinį Šv. Sosto nusistatymą kantriai laukti geresnių laikų, o ne realią viltį, kad minėtieji keturi vyskupai atvyks į Romą dar prieš asamblėjos uždarymą.

Kaip bebūtų, nors asamblėjoje keturi Kinijos Liaudies Respublikos vyskupai nedalyvauja, Sinodo darbuose Kinijos Bažnyčiai atstovauja kiti trys vyskupai – Hong Kongo, kuris, nors ir specialiu statusu, tačiau priklauso Kinijos Liaudies Respublikai, arkivyskupas Juozapas Zen Ze Kiun, ir du vyskupai iš Taivano – kardinolas Paulius Shan Kuo Hsi ir vyskupas Jonas Lin Chi Nan.

Apie Kinijos Bažnyčios padėtį ir apie Pekino valdžios pražiopsotą šansą gerinti santykius, Sinodo posėdžių salėje kalbėjo arkivyskupas Zen Ze Kiun. Jis visų pirma pažymėjo, kad Bažnyčia Kinijoje, nors regimai suskaldyta į dvi dalis – vieną, valdžios oficialiai pripažįstamą ir kitą, atsisakančią būti nepriklausoma nuo Romos, tačiau iš tiesų ji yra viena Bažnyčia, nes visi Kinijos katalikai nori vienybės su popiežiumi. Po ilgų priverstinio atsiskyrimo metų, dabar dauguma oficialiai veikiančios Bažnyčios vyskupų jau yra popiežiaus pripažinti. Ypač paskutiniaisiais metais pačios bendruomenės kėlė reikalavimą, kad jų ganytojai būtų popiežiaus pripažinti, o be popiežiaus leidimo konsekruotų vyskupų ėmė šalintis ir kunigai, ir tikintieji pasauliečiai. Tad tikimasi, kad ir Kinijos valdžia sugebės tinkamai interpretuoti šį dabartinių katalikų bendruomenių sąmoningumą, jų keliamą bažnytinės vienybės reikalavimą, kad nebus klausoma vien oficialiai pripažintoje Bažnyčios dalyje esančių kai kurių vienybės oponentų, kurie priešinasi gindami savo asmeninius interesus. Keturių vyskupų pakvietimas į Sinodą,- pasak Hong Kongo arkivyskupo,- buvo labai gera proga pradėti permainas, tik deja, valdžia šia proga nepasinaudojo. (jm)