Popiežiaus Benedikto XVI trečiadienio bendroji audiencija
 

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI skaitė katechezę apie tikrąjį tikėjimą į Visagalį Dievą ir apie stabmeldystę bei paminėjo savo pirmtako Jono Pauliaus II mokymo aktualumą.



Praėjo šeši mėnesiai nuo mano brangaus pirmtako, popiežiaus Jono Pauliaus II mirties, - kalbėjo Benediktas XVI. Visas jo magisterijumas ir jo gyvenimo liudijimas tebėra svarbūs ir aktualūs. Pavedu Jūsų Rožinio maldai Dievo tarno Jono Pauliaus II beatifikacijos bylą, - kalbėjo maldininkams Benediktas XVI.



Bendrosios audiencijos katechezėje Šventasis Tėvas komentavo 134 Psalmę. Prieš savaitę trečiadienį popiežius aptarė šios Psalmės pirmąją dalį. Šį kartą dėmesį skyrė pabaigai. Psalmistas gieda:



Viešpatie, amžinai tveria tavo vardas, tavo garsas, Viešpatie per visas kartas, nes Viešpats gina savo tautą ir gailisi savo tarnų. Tautų stabai yra iš sidabro ir aukso, - žmogaus rankų darbas. Turi jie burnas, bet nekalba, turi akis, bet nemato. Turi jie ausis, bet negirdi, - net alsavimo nėra jų burnose. Panašūs į juos taps, kas juos dirba ir kas jais pasitiki. O Izraelio namai, šlovinkite Viešpatį, o Aarono namai, šlovinkite Viešpatį! O Levio namai, šlovinkite Viešpatį! Jūs, kurie pagarbiai Viešpaties bijote, šlovinkite Viešpatį! Tebūna šlovinamas Zione Viešpats, gyvenantis Jeruzalėje! Šlovinkite Viešpatį!





Pirmojoje giesmės dalyje priminęs Dievo tautos išvedimą iš Egipto vergijos, dabar Psalmistas ryžtingai skleidžia dvi skirtingas religingumo vizijas. Viena vertus iškyla gyvo ir asmeniško Dievo figūra, esanti tikrojo tikėjimo centre. Joje Dievo būvimas yra veiksmingas ir išganingas. Dievas nėra neveikli ir nedalyvaujanti tikrovė, o gyvas asmuo, kuris veda savo tikinčiuosius, kuris eina pirma jų gailėdamasis, juos palaikydamas savo galia ir meile. Antra vertus čia pat psalmėje imama kalbėti apie stabmeldystę, kuri yra nukypusio ir apgaulingo religingumo išraiška. Iš tiesų, stabai tėra tik žmogaus rankų darbas, žmogaus vilionių kūrinys ir kaip toks negalintis įveikti kūrinijos ribotumo. Taip, stabas turi žmogišką išvaizdą su burna, akimis, ausimis, gerkle, bet yra neveiklus, negyvas, visai kaip bedvasė statula. Kas šlovina tokias negyvas tikroves tampa panašiais į jas, panašiais į stabus – nevaisingais, trapiais, neveikliais. Šiuose pslamisto žodžiuose yra atskleidžiama amžinoji žmogaus pagunda ieškoti išganymo savo rankų darbu, visas viltis sudedant į turtus, į galią, į sėkmę, į daiktus.



Psalmistas, apmąstęs tikrąją ir netikrąją religiją, tikrąjį tikėjimą į Visatos ir istorijos Viešpatį bei stabmeldystę baigia pasakojimą liturginiu laiminimu. Tuomet kartu su juo šventykloje esantis choras užgieda Dievui – visatos kūrėjui ir savo tautos išganytojui šlovinimo giesmę. Būtent liturgija yra ta ypatinga Dievo Žodžio klausymosi vieta, kurioje išganingieji Viešpaties darbai tampa aktualiais, bet taip pat tai yra erdvė, kurioje pakyla dieviškąją meilę šlovinančios bendruomenės malda. Dievas ir žmogus susitinka išganančiajame glėbyje, kuris išsipildo būtent liturgijos šventime.



Panašiai kaip šv. Augustinas matome, kad yra žmonių, kurie lieka priklausomi nuo stabmeldystės, bet galime džiūgauti, kad yra ir žmonių, kurie kasdien priima tikėjimą ir kurie sutartinai su visais tikinčiaisiais, iš širdies gelmių taria: Šlovinkite Viešpatį!



Po katechezės vyko kelios privačios ir oficialios audiencijos artimiausiems bendradarbiams. Popiežius audiencijose priėmė du Apaštališkuosius Nuncijus, arkivyskupą Alfio Rapisarda, kuris atstovauja Popiežiui ir Šv. Sostui Portugalijoje ir arkivyskupą Giovanni Tonucci, kuris yra nuncijus Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje ir Norvegijoje.