Sekmadienio rytą popiežiaus Benedikto XVI vadovautomis, o kartu su juo daugumos į
Sinodo asamblėją atvykusių vyskupų koncelebruotomis Mišiomis buvo atidaryta Vyskupų
Sinodo asamblėja, skirta Eucharistijai – Bažnyčios gyvenimo ir misijos versmei ir
viršūnei.
Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI ir visi Sinodo Tėvai bendra Liturginių Valandų
malda pradėjo Sinodo asamblėjos darbus.
Pirmadienio rytą ir po pietų Sinodo posėdžių salėje jau įvyko dvi generalinės kongregacijos
– tai yra visų Sinodo Tėvų susirinkimai. Rytinėje generalinėje kongregacijoje, po
Šventojo Tėvo įvadinės kalbos, po Sinodo darbams vadovauti paskirto prezidento – delegato
kardinolo Franciso Arinze ir Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriaus arkivyskupo Nikolos
Etervočiaus kalbų, šios sinodo asamblėjos generalinis reliatorius, Venecijos patriarchas,
kardinolas Angelo Scola pristatė dokumentą lotynišku pavadinimu „Relatio ante disceptationem“
(pažodžiui - „pranešimas prieš svarstymus“), įvesdinantį į pastaraisiais metais vykusiuose
parengiamuosiuose darbuose suformuluotą visos Sinodo asamblėjos problematiką. Po pietų
vykusi antroj
i
generalinė kongregacij
a
buvo skirta Sinodo tėvų pasisakymams.
Per ateinančias tris savaites iki asamblėjos uždarymo iš viso numatytos 23 generalinės
kongregacijos. Jų metu Sinodo Tėvai, pagal iš anksto sudarytą norinčiųjų pasisakyti
grafiką, remdamiesi savo sielovadine patirtimi kalbės Sinodo darbo programoje numatytomis
temomis. Beveik po kiekvienos generalinės kongregacijos numatyta dar po valandą laiko
laisviems pasisakymams, kurių tematiką diktuos pati Sinodo darbų eiga. Dauguma generalinių
kongregacijų vyks pirmoje Sinodo asamblėjos dalyje. Tuo tarpu antroje dalyje daugiausia
bus dirbama kalbinėse grupėse, lotyniškai vadinamose „circuli minores“. Būtent šiose
mažesnėse darbo grupėse antroje asamblėjos dalyje bus formuluojami konkretūs pasiūlymai
tiek baigiamajam Sinodo Tėvų kreipimusis į Dievo Tautą, tiek pasiūlymai popiežiui,
pagal kuriuos vėliau bus skelbiamas Posinodinis apaštališkasis paraginimas.
Pa
skutinėse generalinėse asamblėjose bus sujungti į vieną dokumentą skirtingose darbo
grupėse suformuluoti pasiūlymai ir, galiausiai, Sinodo tėvai balsavimu turės priimti
arba atmesti kiekvieną pasiūlymų punktą. Pagal šiuos pasiūlymus rengiamas Posinodinis
apaštališkasis paraginimas, paprastai skelbiamas keliems mėnesiams praėjus po asamblėjos
uždarymo, yra pagrindinis Sinodo darbo vaisius. Jame atsispindi Sinodo asamblėjoje
dalyvavusių vyskupų pateikti pasiūlymai, o pats iškilmingai popiežiaus paskelbtas
Posinodinis apaštališkasis paraginimas yra oficialus Bažnyčios mokymo dokumentas.
Sinodo darbų programoje taip pat numatytos kelios pertraukos. Žinoma, Sinodo Tėvai
neposėdžiaus sekmadieniais. Be to, spalio 8-ąją vyks iškilmingas Vyskupų Sinodo institucijos
įkūrimo 40 metų minėjimas, o spalio 20-ąją numatytas simfoninio orkestro ir choro
iš Bavarijos koncertas popiežiaus garbei, rengiamas kaip tik šios Sinodo asamblėjos
proga.
Kaip minėta, pirmojoje rytinėje generalinėje kongregacijoje šios Sinodo asamblėjos
generalinis reliatorius kardinolas Angelo Scola skaitė ilgoką įvadinį pranešimą, apžvelgiantį
visą trijų savaičių Sinodo darbo problematiką. Pirmiausia ketinama iš dabartinio Bažnyčios
gyvenamo meto perspektyvos pažvelgti į Eucharistijos liturgiją, į švenčiančią bendruomenę,
į celebranto vaidmenį ir atsakomybę, į pačią krikščionišką šventovę. Ketinama taip
pat paliesti vadinamosios interkomunijos problemą, tai yra prisiliesti prie Eucharistijos
ir krikščionių vienybės tarpusavio ryšio ir priklausomybės klausimų. Įvadiniame pranešime
buvo taip pat paliestas šiais laikais Bažnyčioje dažnai keliamas, o pasaulietinė
s ˛iniasklaidos
dar plačiau išgarsintas išsiskyrusiųjų ir civilinę santuoką sudariusių katalikų dalyvavimo
Eucharistijoje klausimas. Sinodas išsamiai išnagrinės įvarius liturginius, teologinius,
antropologinius, socialinius, kultūrinius Eucharistijos šventimo aspektus. Kaip popiežius
Benediktas XVI pažymėjo kalbėdamas šio sekmadienio vidudienio maldos proga, Bažnyčios
mokymas apie Eucharistiją turi būti nuolatos priimamas, turi būti nuolatos taikomas
Bažnyčios gyvenime, turi būti nuolatos skelbiamas. Ir nors pati jau senokai suformuluota
Bažnyčios doktrina neturi keistis, tačiau negali nesikeisti Bažnyčios veikimo būdai;
jie turi būti visada suaktualinami, vis geriau pritaikomi besikeičiantiems laikams,
kuriais Bažnyčia gyvena ir vykdo savo misiją.
(jm)