2005-10-03 18:31:45

Prasidėjo Vyskupų Sinodo posėdžiai.


Sekmadienio rytą popiežiaus Benedikto XVI vadovautomis, o kartu su juo daugumos į Sinodo asamblėją atvykusių vyskupų koncelebruotomis Mišiomis buvo atidaryta Vyskupų Sinodo asamblėja, skirta Eucharistijai – Bažnyčios gyvenimo ir misijos versmei ir viršūnei. Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI ir visi Sinodo Tėvai bendra Liturginių Valandų malda pradėjo Sinodo asamblėjos darbus.
Pirmadienio rytą ir po pietų Sinodo posėdžių salėje jau įvyko dvi generalinės kongregacijos – tai yra visų Sinodo Tėvų susirinkimai. Rytinėje generalinėje kongregacijoje, po Šventojo Tėvo įvadinės kalbos, po Sinodo darbams vadovauti paskirto prezidento – delegato kardinolo Franciso Arinze ir Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriaus arkivyskupo Nikolos Etervočiaus kalbų, šios sinodo asamblėjos generalinis reliatorius, Venecijos patriarchas, kardinolas Angelo Scola pristatė dokumentą lotynišku pavadinimu „Relatio ante disceptationem“ (pažodžiui - „pranešimas prieš svarstymus“), įvesdinantį į pastaraisiais metais vykusiuose parengiamuosiuose darbuose suformuluotą visos Sinodo asamblėjos problematiką. Po pietų vykusi antroj i generalinė kongregacij a buvo skirta Sinodo tėvų pasisakymams.
Per ateinančias tris savaites iki asamblėjos uždarymo iš viso numatytos 23 generalinės kongregacijos. Jų metu Sinodo Tėvai, pagal iš anksto sudarytą norinčiųjų pasisakyti grafiką, remdamiesi savo sielovadine patirtimi kalbės Sinodo darbo programoje numatytomis temomis. Beveik po kiekvienos generalinės kongregacijos numatyta dar po valandą laiko laisviems pasisakymams, kurių tematiką diktuos pati Sinodo darbų eiga. Dauguma generalinių kongregacijų vyks pirmoje Sinodo asamblėjos dalyje. Tuo tarpu antroje dalyje daugiausia bus dirbama kalbinėse grupėse, lotyniškai vadinamose „circuli minores“. Būtent šiose mažesnėse darbo grupėse antroje asamblėjos dalyje bus formuluojami konkretūs pasiūlymai tiek baigiamajam Sinodo Tėvų kreipimusis į Dievo Tautą, tiek pasiūlymai popiežiui, pagal kuriuos vėliau bus skelbiamas Posinodinis apaštališkasis paraginimas. Pa skutinėse generalinėse asamblėjose bus sujungti į vieną dokumentą skirtingose darbo grupėse suformuluoti pasiūlymai ir, galiausiai, Sinodo tėvai balsavimu turės priimti arba atmesti kiekvieną pasiūlymų punktą. Pagal šiuos pasiūlymus rengiamas Posinodinis apaštališkasis paraginimas, paprastai skelbiamas keliems mėnesiams praėjus po asamblėjos uždarymo, yra pagrindinis Sinodo darbo vaisius. Jame atsispindi Sinodo asamblėjoje dalyvavusių vyskupų pateikti pasiūlymai, o pats iškilmingai popiežiaus paskelbtas Posinodinis apaštališkasis paraginimas yra oficialus Bažnyčios mokymo dokumentas.
Sinodo darbų programoje taip pat numatytos kelios pertraukos. Žinoma, Sinodo Tėvai neposėdžiaus sekmadieniais. Be to, spalio 8-ąją vyks iškilmingas Vyskupų Sinodo institucijos įkūrimo 40 metų minėjimas, o spalio 20-ąją numatytas simfoninio orkestro ir choro iš Bavarijos koncertas popiežiaus garbei, rengiamas kaip tik šios Sinodo asamblėjos proga.
Kaip minėta, pirmojoje rytinėje generalinėje kongregacijoje šios Sinodo asamblėjos generalinis reliatorius kardinolas Angelo Scola skaitė ilgoką įvadinį pranešimą, apžvelgiantį visą trijų savaičių Sinodo darbo problematiką. Pirmiausia ketinama iš dabartinio Bažnyčios gyvenamo meto perspektyvos pažvelgti į Eucharistijos liturgiją, į švenčiančią bendruomenę, į celebranto vaidmenį ir atsakomybę, į pačią krikščionišką šventovę. Ketinama taip pat paliesti vadinamosios interkomunijos problemą, tai yra prisiliesti prie Eucharistijos ir krikščionių vienybės tarpusavio ryšio ir priklausomybės klausimų. Įvadiniame pranešime buvo taip pat paliestas šiais laikais Bažnyčioje dažnai keliamas, o pasaulietinė s ˛iniasklaidos dar plačiau išgarsintas išsiskyrusiųjų ir civilinę santuoką sudariusių katalikų dalyvavimo Eucharistijoje klausimas. Sinodas išsamiai išnagrinės įvarius liturginius, teologinius, antropologinius, socialinius, kultūrinius Eucharistijos šventimo aspektus. Kaip popiežius Benediktas XVI pažymėjo kalbėdamas šio sekmadienio vidudienio maldos proga, Bažnyčios mokymas apie Eucharistiją turi būti nuolatos priimamas, turi būti nuolatos taikomas Bažnyčios gyvenime, turi būti nuolatos skelbiamas. Ir nors pati jau senokai suformuluota Bažnyčios doktrina neturi keistis, tačiau negali nesikeisti Bažnyčios veikimo būdai; jie turi būti visada suaktualinami, vis geriau pritaikomi besikeičiantiems laikams, kuriais Bažnyčia gyvena ir vykdo savo misiją. (jm)







All the contents on this site are copyrighted ©.