Bendroji audiencija

Šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo net apie tris dešimtis tūkstančių maldininkų. Popiežius Benediktas XVI dar ir į šią audienciją, panašiai kaip kiekvieną pastarųjų poros mėnesių trečiadienį, į Šv. Petro aikštėje vykusį susitikimą atvyko iš Castelgandolfo vasaros rezidencijos. Tačiau šio trečiadienio audiencijai pasibaigus popiežius į Castelgandolfą jau nebegrįžo. Baigėsi gyvenimo vasaros rezidencijoje laikotarpis. Nuo dabar Šv. Tėvas gyvena savo apartamentuose Vatikano apaštaliniuose rūmuose.

Audiencijoje dalyvavusiems maldininkams popie˛ius komentavo 134-ąją psalmę:

Šlovinkite Viešpaties vardą! Šlovinkite jį, Viešpaties tarnai, kurie tarnaujate mūsų Viešpaties namuose, mūsų Dievo namų kiemuose. Juk žinau, kad Viešpats didis, - mūsų Viešpats didingesnis už visus dievus. Visa, ko tik Viešpats nori, tą jis daro danguje ir žemėje, jūrose ir visose gelmėse. Audros debesis jis pakelia iš žemės pakraščių, žaibuoti ir lietui lyti leidžia, vėją išveda iš savo saugyklos. Jis siuntė ženklus ir darė nuostabius darbus. Jis yra tas, kuris paguldė daug tautų ir sugniuždė galingus valdovus - ir visus Kanaano karaliukus, atidavė jų žemę kaip paveldą - paveldą Izraelio, savo tautos.

Klausydamiesi šios psalmės, tarsi panyrame į šventyklos atmosferą, jaučiame joje vykstančio Dievo šlovinimo ritmą. Pirmiausia psalmininkas kviečia šlovinti Dievą, jo vardą, garsiai išpažinti, jog jis yra geras, jog jis yra tasai, kuris išsirinko Izraelio tautą ir kuris ištikimai laikosi su ja sudarytos sandoros. Po šio raginimo, seka tikėjimo išpažinimas. „Aš žinau“,- sako psalmininkas ir po to vieną po kito vardija Dievo veikimo pasaulyje ženklus. Dievo galybė apreikšta danguje ir žemėje, jūroje ir gelmėse. Dar daugiau dėmesio šioje psalmėje skirta kitam Dievo veikimo aspektui – jo dalyvavimui tautos istorijoje. Psalmėje paminėtas svarbiausias išrinktosios tautos istorijos momentas – išvedimas iš Egipto vergijos ir apgyvendinimas pažadėtoje žemėje. Psalmė šlovina Dievą už jo veikimą pasaulyje ir istorijoje. Dievas yra kartu su savo tauta ir džiugiuosiuose jos istorijos momentuose ir skaudžiuosiuose vingiuose. Liturgijos tikslas – šiuos Dievo veikimo momentus priminti ir už juos Dievo dėkoti.

Ši išrinktosios tautos psalmė greit tapo ir krikščionių bendruomenės malda. Tarsi tęsdamas šios psalmės mintis, pirmųjų krikščionybės amžių rašytojas Klemensas Romietis savajame laiške Korintiečiams sako: O Viešpatie, Tavo veido šviesa tespindi virš mūsų. Apdovanok mus savo gerumu ir ramybe. Tavo galinga ranka tesaugo mus nuo nuodėmių. Tavo dešinė teapgina mus nuo visų priešų. Kaip kitados išklausei mūsų protėvius, kurie tave tikėjo ir tave šlovino, taip ir mums ir visiems žemės gyventojams suteik taiką ir ramybę. Tu vienintelis gali padaryti tai, ko mes patys negalime. Tu esi Aukščiausiasis Kunigas ir mūsų sielų Sargas. Tau garbė ir šlovė per kartų kartas ir per amžių amžius.