Popiežiaus kalba vidudienio maldos susitikimo dalyviams: Eucharistija yra dvasinių jėgų šaltinis, atnaujinantis pasaulį Kristaus meilėje

Praėjusio sekmadienio vidudienio maldos susitikimas Kastelgandolfe buvo paskutinis Benedikto XVI prieš grįžimą į Vatikaną. Susitikime su tikinčiaisiais, susirinkusiais į Kastelgandolfo rūmų kiemą, Šventasis Tėvas pasakė kalbą, sveikino tikinčiuosius įvairiomis kalbomis ir visus palaimino. Kalboje popiežius pratęsė ankstesniuose vidudienio maldos susitikimuose išsakytas mintis apie Eucharistiją, kuri – sakė Benediktas XVI-sis, yra dvasinių jėgų šaltinis, kuris atnaujina pasaulį Kristau meilėje.

Šį kartą Popiežius kalbėjo apie Eucharistijos ir Meilės ryšį. Meilė, lotyniškai “caritas”, graikiškai “agapė”, visų pirma yra ne tiek veiksmas arba kilnūs jausmai, kiek dvasinė dovana, Dievo meilė, kurią Šventoji Dvasia skleidžia žmogaus širdyje ir kuri jį veikia skatindama pasišvęsti Dievui ir artimui. Visas Jėzaus žemiškasis gyvenimas nuo prasidėjimo iki Kryžiaus mirties buvo ištisas meilės veiksmas taip, kad galim mūsų išpažįstamą tikėjimą sutraukti į šiuos du žodžius: “Jesus Caritas” – t.y. “Jėzus Meilė”. Per Paskutiniąją vakarienę, žinodamas, kad “atėjo valanda”, Dieviškasis Mokytojas paliudijo savo mokiniams aukščiausią meilės pavyzdį numazgodamas jiems kojas ir pavesdamas jiems brangiausiąjį paveldą - Eucharistiją, kurioje sukauptas visas Velykų slėpinys.

Imkite ir valgykite, tai yra mano kūnas... Gerkite iš jos visi, nes tai yra mano kraujas (Mt. 26, 26-27). Šiais vakarienbutyje ištartais žodžiais Jėzus mena būsimą savo mirtį ir liudija, kad mirčiai jis rengėsi sąmoningai, ją paversdamas savo auka, meilės veiksmu, kuriuo visiškai išsižadėjo savęs. Eucharistijoje Viešpats dalija mums savo kūną, savo sielą ir savo dieviškumą, o mes tampama viena su juo ir viena tarpusavyje. Todėl mūsų atsiliepimas į jo meilę turi būti konkretus, jį turime išreikšti nuoširdžiu atsivertimu meilei, atgailai, pasirengimui priimti artimą ir atidumui kitų žmonių poreikliams. Yra daug ir įvairių tarnystės išraiškų, kuriomis galime tarnauti artimui kasdieniame gyvenime. Tokiu būdu Eucharistija tampa dvasinių jėgų šaltiniu, atnaujinančiu pasaulį Kristaus meilėje, - kalbėjo sekmadienio vidudienio maldos susitikime Benediktas XVI. Šventasis Tėvas čia pat paminėjo šios meilės ypatingus liudytojus, šventuosius, kurie kartais net herojiškiems artimo meilės darbams jėgų sėmėsi būtent iš Eucharistijos. Štai šv. Vincentas Paulietis - jo liturginis minėjimas bus švenčiamas šį antradienį, – kuris mėgo tarti: Nuostabi laimė tarnauti Jėzui Kristui per jo vargšus narius!”. Štai palaimintoji Motina Teresė, Dievo meilės misijonierių kongregacijos steigėja, kuri vargingiausiuose iš vargšų mylėjo Jėzų, kurį kasdien priėmė ir kontempliavo konsekruotoje Ostijoje. Bet pirmiau ir labiau už visus šventuosius, dieviškoji meilė pripildė Mergelės Marijos širdį. Tuoj po Viešpaties Apsireiškimo, įsikūnijusio Žodžio Motina, vedama savo įsčių vaisiaus, suskubo aplankyti savo pusseserę Elžbietą, kad galėtų jai padėti. Melskimės, - sakė baigdamas popiežius Benediktas XVI, kad kiekvienas krikščionis, maitindamasis Viešpaties kūnu ir krauju, vis labiau augtų Dievo ir dosnios tarnystės broliams meilėje. Po kalbos, popiežius pasveikino pavienes maldininkų – vienuolių ir pasauliečių grupes bei suteikė Apaštališkąjį palaiminimą.

Kastelgandolfe vykęs sekmadienio vidudienio maldos susitikimas buvo paskutinis prieš popiežiaus Benedikto XVI grįžimą į Vatikaną. Pirmadienį Benediktas XVI surengė paskutiniąsias audiencijas Kastelgandofo Apaštališkuosiuose rūmuose - priėmė grupę Meksikos vyskupų ir atsisveikino su vietiniais civilinės valdžios pareigūnais. Šv. Tėvas antradienį sugrįžtą į Vatikaną, kur jo laukia ateinantį sekmadienį prasidėsiančio ir beveik visą spalio mėnesį vyksiančio Vyskupų Sinodo bei kiti darbai. Sinodas tema “Eucharistija – Bažnyčios gyvenimo ir misijos šaltinis ir viršūnė” užbaigs popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtus Eucharistijos metus.