Popiežius susitiko su vizitą Ad Limina baigiančiais Meksikos vyskupais.
 

Meksikos vyskupai tęsia spalio 1-ąją pradėtus vizitus Ad Limina. Penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI atsisveikino su trečiąją vyskupų grupe, kurią sudarė keturių Meksikos metropolijų arkivyskupai ir vyskupai ordinarai, su savaisiais augziliarais. Penktadienio ryto privačiose audiencijose Šv. Tėvas taip pat priėmė penkis meksikiečius vyskupus, atvykusius jau su ketvirtąją tos šalies ganytojų grupe.

Vyskupams, apaštalų įpėdiniams, tenka didžiausia atsakomybė už Bažnyčios gyvenimą ir misiją. Kiekvienas iš jūsų atskirai, o taip pat visi kartu kaip vyskupų kolegija, esate pašaukti atidžiai sekti savosios šalies visuomenės gyvenimą, nes vyskupo misija kaip tik ir yra suprasti gyvenimo tikrovę ir žemiškuosiuos reikalus nušviesti tikėjimo šviesa. Vyskupas privalo iš Evangelijos perspektyvos stebėti tikinčiųjų ir visos visuomenės gyvenimą. Turi taip pat atidžiai klausytis „ką Dvasia kalba Bažnyčioms“. Pirmiausia vyskupams skirtas uždavinys skatinti tikinčiųjų iniciatyvas ir vertinti jų veiksmingumą, neleisti savosioms bendruomenėms būti pasyviomis, kaip deja neretai atsitinka. Vyskupams taip pat skirtas uždavinys suprasti visos visuomenės sunkumus ir troškimus.

Meksikos vyskupams skirtoje kalboje popiežius taip pat paminėjo kai kuriuos specifinius Meksikos visuomenės bruožus. Nemaža šalies gyventojų dalis priklauso indėnų gentims; didmiesčiuose persipynusios įvairios kultūros ir papročiai; visuomenė susideda ir iš turtingų, ir iš visiškame skurde gyvenančių žmonių. Visą šią įvairialypę šalies gyvenimo realybę savo žvilgsniu privalo aprėpti Bažnyčios ganytojai, ypatingą dėmesį skirdami silpniausiems ir labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

Vykdydama savo misiją Bažnyčia turi duoti vienybės ir solidarumo pavyzdį. Tai ypač svarbu šiais laikai, kai nemažą dalį visuomenės gyvenimo yra užvaldęs sekuliarizmas. Popiežiaus kalboje ypatingai pabrėžta vyskupų pareiga rūpintis savo artimiausiais bendradarbiais kunigais. Kunigai turi būti maldos ir susikaupimo vyrai, jie neturi blaškytis tarp daugelio užsiėmimų, bet semdamiesi jėgų iš maldos ir Eucharistijos šventimo, turi ramiai ir nuosekliai vykdyti savo tarnystę Dievo tautos labui.