Naujasis Meksikos ambasadorius įteikė popiežiui skiriamuosius raštus.

Penktadienio rytą taip pat ir naujasis Meksikos ambasadorius įteikė popiežiui skiriamuosius raštus. Tad ir jam sakytoje kalboje buvo apžvelgtas Meksikos visuomenės gyvenimas bei kalbėta apie Bažnyčios ir Valstybės bendradarbiavimą visų šalies gyventojų labui.

Bažnyčia,- sakė popiežius ambasadoriui,- susidurdama vis labiau plintančiu laicizmu negali trauktis jam iš kelio ir negali tylėti, nes yra įsitikinusi, kad krikščioniškoji Geroji Naujiena, krikščioniškas požiūris į žmogaus ir visuomenės gyvenimą yra naudingas ir reikalingas stiprinant visuomenės sambūvio pamatus. Visų pirma tai liečia šeimą ir jos gerovę grindžiančias vertybes. Ir Meksikoje, ir visose kitose šalyse šeimai reikia didesnio valstybės ir visuomenės dėmesio ir paramos. Valstybė taip pat atsakinga už religijos laisvės užtikrinimą. Pasaulietinė ir demokratinė valstybė privalo užtikrint kiekvieno piliečio teisę į sąžinės laisvę ir nevaržomą savo įsitikinimų skelbimą bei tikybos išpažinimą ir praktikavimą.

Paliesdamas kai kuriuos konkrečius Meksikos gyvenimo dabartinius sunkumus, popiežius atkreipė dėmesį į narkotikų gaminimo, platinimo ir naudojimo problemą. Ši negerovė ne tik kenkia pavieniams individams, bet kurstydama nusikalstamumą ir korupciją yra didžiausių visuomenės problemų priežastis. Popiežius pagyrė Meksikos valdžią už pastaruoju metu gana sėkmingai vykdytą kovą su šia negerove, bet kartu pabrėžė, jog negalima užmiršti ir to, jog viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių yra didžiulė socialinė ir ekonominė nelygybė. Savo kalboje popiežius taip pat paminėjo Meksikos čiabuvių gyventojų problemas ir priminė ką šiuo klausimu prieš keletą metų yra pasakęs popiežius Jonas Paulius II. Meksikos autochtono Juano Diego kanonizacijos proga, popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Meksikai reikia indėnų ir indėms reikia Meksikos“.