Geri Uzbekistano katalikų santykiai su valstybe ir religijomis
Uzbekistano katalikams yra sudarytos visos sąlygos ramiai tvirtinti savo bendruomenes
ir plėtoti katalikų Bažnyčios gyvenimą. Taip apie savo neseniai įvykusią kelionę Taškente
pasakojo Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Josef Wesolowski. Arkivyskupas lankėsi
Uzbekistano sostinėje rugsėjo13-15 dienomis. Arkivyskupas Wesolowski yra Apaštališkasis
Nuncijus Uzbekistane bei kitose Vidurio Azijos šalyse, Kazachstane, Tadžikistane ir
Kirgizijoje. Apie Nuncijaus kelionės įspūdžius rašo Azijos katalikų naujienos “Asienews”.
Taškente pasakojo Apaštališkasis arkivyskupas Pasak Nuncijaus, kuris šiuo metu reziduoja
Kazachstano sostinėje Astanoje, Uzbekistano religinės mažumos yra konstitucijos ginamos,
o įstatymai nekliudo išpažinti tikėjimą ir statyti bažnyčias. Apaštališkasis Nuncijus
arkivyskupas Josef Wesolowski Kazachstano sostinėje aplankė pirmąjį Uzbekistano vyskupą
Jerzy Maculewicz, užsienio reikalų ministrą bei susitiko su Religijų reikalų komiteto
nariais. Pokalbiuose buvo kalbama apie katalikų Bažnyčios plėtros perspektyvas Uzbekistane
bei nagrinėjamos socialinės ir politinės temos. Apaštališkasis Nuncijus dėkojo Uzbekistano
vyriausybei už tai, kad oficiali delegacija dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse
ir Romoje vykusioje naujojo Uzbekistano vyskupo konsekracijos šventėje. Tai, kad uzbekai
katalikai turi savo vyskupą, yra didžiulė garbė ne tik katalikams, bet ir visam kraštui.
Vyskupo būvimas liudija krašto stabilumą ir kad katalikų Bažnyčiai nedaromos jokios
kliūtys, – kalbėjo Nuncijus. Jis sakė, kad tam tikri tikėjimo varžymai, kurie yra
patiriami Vidurio Azijos šalyse, yra būdingi kitoms musulmonų daugumoms šalims. Aptardamas
padėtį Kazachstane, Nuncijus įvertino ypatingą lenkų, vokiečių ir lietuvių įnašą į
tos šalies katalikų gyvenimą, tačiau pažymėjo, kad katalikų bendruomenės dabar plečiasi
ir integruojasi su vietiniais gyventojais. Taip pat svarbus katalikų bendruomenės
gyvenimui susitarimas, kurį Šv. Sostas ir Kazachstanas pasirašė 1998 metais. Aptardamas
religijų santykius Vidurio Azijoje, Nuncijus atkreipė dėmesį į Kazachstano valdžios
rengiamus religijų susitikimus. Konfesijų atstovai du tris kartus į metus susirenka
pasidalyti žiniomis apie savo bendruomenių padėtį. Susitikimuose aptariami įvairūs
klausimai ir derinami bendri projektai, kaip antai katalikų ir musulmonų bendromis
pastangomis rengiama Naujųjų Metų šventė. Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Josef
Wesolowski pažymėjo, jog katalikų organizacijų Vidurio Azijoje vykdoma krikščioniška
labdara yra socialinė, bet ne misijinė veikla. Nuncijus paminėjo savo apsilankymą
Petropavsovsko kalėjime ir Motinos Teresės įkurtos vienuolijos seserų vargšų globos
veiklą. Vargšai tai ne tik tie, kurie neišsiverčia, bet ir fizinės arba psichinės
negalios sukaustyti žmonės, kaliniai, našlaičiai ir visi, kuriems reikalingas ypatingas
dėmesys. Nuncijus taip pat paminėjo Uzbekistano protestantų bendruomenių sunkumus.
Pastarųjų valdžia nepripažįsta, todėl jos negali steigti misijų ir rinktis bendrai
maldai. Lenkų kilmės arkivyskupas Josef Wesolowski, išskyrus Turkmėnistaną, yra Apaštališkasis
Nuncijus Vidurio Azijos šalyse nuo 2001 metų.
Turkmėnistano katalikai prašo leidimo Ašchabade statyti katalikų bažnyčią
Jau kuris laikas, kad Apaštališkasis Nuncijus Turkijoje taip pat yra skiriamas Šv.
Sosto atstovu Turkmėnistane. Turkmėnistanas buvo paskutinė iš buvusių sovietinių Vidurio
Azijos respublikų užmezgusi formalius ryšius su Šv. Sostu. Tai įvyko 1996 metais.
Po metų popiežius Jonas Paulius II įkūrė Turkmėnistano misija “sui iuris”, kurią aptarnauja
Marijos Nekaltojo prasidėjimo Oblatai. Misijoje veikia viena parapija, kuri yra įsikūrusi
Apaštališkosios Nunciatūros patalpose Ašchabade. Sekmadieniais Mišiose dalyvauja apie
50 katalikų. Tuo tarpu visame Turkmėnistane gyvena maždaug 500 katalikų. Misijos vadovas,
oblatų kun. Andrej Madej Azijos misijų naujienoms UCAN pranešė, kad dabartiniu metu
yra peržiūrimas Apaštališkosios Nunciatūros patalpose Ašchabade įsikūrusios parapijos
statusas. Misijos “sui iuris” vadovas pareiškė, jog misija siekia būti valdžios pripažinta
ir oficialiai įregistruota. Dabartiniu metu vienintelės pripažintos religinės bendruomenės
Turkmėnistane yra musulmonų ir Rusų ortodoksų. Nors katalikų bendruomenė Turkmėnistane
tikrai negausi, ji turi garbingą istoriją, siekiančią bent XIX amžių, kai Carinė Rusija
aneksavo Turkestaną. Katalikų 1904 metais pastatytą bažnyčią nugriovė komunistai 1932
metais. Misijos “sui iuris” katalikų bendruomenė tikisi, kad sėkmingai pasibaigęs
Šv. Sosto ir Turkmėnistano susitarimas dėl katalikų parapijos statuso sudarys teisinį
pagrindą Ašchabade statyti naują katalikų bažnyčią.
Dar viena Bažnyčios gyvastingumo naujiena iš Vidurio Azijos
Tadžikijos s
ostinėje Dušanbė veikiantis Įsikūnijusio Žodžio institutas atidarė naujokyną, pirmąjį
šios vienuolinės kongregacijos Azijoje. Naujokyno iškilmingas atidarymas įvyko praėjusią
rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos Gimimo šventės dieną Dušanbė šv. Juozapo parapijoje.
Inauguracijos Eucharistijos šventimui vadovavo Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas
Jozef Wesolowki. Naujokynas siūlo metus trunkančią programą jauniems Instituto kandidatams
į kunigystę iš Rusijos ir Tadžikijos. Į pirmąjį naujokyno kursą buvo priimti du rusai
ir du tadžikai. Kursą baigusieji galės tęsti mokslus Instituto kunigų seminarijoje
Italijoje, Segni mieste, netoli Romos. Instituto kunigų seminarijoje 2003 metais kunigystei
rengėsi 38 klierikai iš 13 kraštų. Argentinoje 1984 metais įkurto Įsikūnijusio Žodžio
instituto naujokynai veikia dešimtyje kraštų, šalia Tadžikistano Čilėje, Ekvadore,
Italijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Peru, Ukrainoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tadžikijos misiją “sui juris” Popiežiaus Jono Pauliaus II įkurtą 1997 metais, aptarnauja
Įsikūnijusio Žodžio institutas. Pranešime apie naujokyno atidarymą Tadžikijoje Azijos
katalikų naujienos “UCAN” nurodo, kad dabartiniu metu penki Instituto kunigai aptarnauja
maždaug 250 katalikų trijose Tadžikijos parapijose. Sostinėje Dušanbė darbuojasi trys
Įsikūnijusio Žodžio vienuolinei šeimai priklausančios Viešpaties tarnaujančių kongregacijos
vienuolės ir trys Kalkutos Motinos Teresės įkurtos Dievo meilės misijonierių kongregacijos
seserys.