Vidurio Azijos katalikų naujienos

Geri Uzbekistano katalikų santykiai su valstybe ir religijomis

Uzbekistano katalikams yra sudarytos visos sąlygos ramiai tvirtinti savo bendruomenes ir plėtoti katalikų Bažnyčios gyvenimą. Taip apie savo neseniai įvykusią kelionę Taškente pasakojo Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Josef Wesolowski. Arkivyskupas lankėsi Uzbekistano sostinėje rugsėjo13-15 dienomis. Arkivyskupas Wesolowski yra Apaštališkasis Nuncijus Uzbekistane bei kitose Vidurio Azijos šalyse, Kazachstane, Tadžikistane ir Kirgizijoje. Apie Nuncijaus kelionės įspūdžius rašo Azijos katalikų naujienos “Asienews”. Taškente pasakojo Apaštališkasis arkivyskupas Pasak Nuncijaus, kuris šiuo metu reziduoja Kazachstano sostinėje Astanoje, Uzbekistano religinės mažumos yra konstitucijos ginamos, o įstatymai nekliudo išpažinti tikėjimą ir statyti bažnyčias. Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Josef Wesolowski Kazachstano sostinėje aplankė pirmąjį Uzbekistano vyskupą Jerzy Maculewicz, užsienio reikalų ministrą bei susitiko su Religijų reikalų komiteto nariais. Pokalbiuose buvo kalbama apie katalikų Bažnyčios plėtros perspektyvas Uzbekistane bei nagrinėjamos socialinės ir politinės temos. Apaštališkasis Nuncijus dėkojo Uzbekistano vyriausybei už tai, kad oficiali delegacija dalyvavo popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuvėse ir Romoje vykusioje naujojo Uzbekistano vyskupo konsekracijos šventėje. Tai, kad uzbekai katalikai turi savo vyskupą, yra didžiulė garbė ne tik katalikams, bet ir visam kraštui. Vyskupo būvimas liudija krašto stabilumą ir kad katalikų Bažnyčiai nedaromos jokios kliūtys, – kalbėjo Nuncijus. Jis sakė, kad tam tikri tikėjimo varžymai, kurie yra patiriami Vidurio Azijos šalyse, yra būdingi kitoms musulmonų daugumoms šalims. Aptardamas padėtį Kazachstane, Nuncijus įvertino ypatingą lenkų, vokiečių ir lietuvių įnašą į tos šalies katalikų gyvenimą, tačiau pažymėjo, kad katalikų bendruomenės dabar plečiasi ir integruojasi su vietiniais gyventojais. Taip pat svarbus katalikų bendruomenės gyvenimui susitarimas, kurį Šv. Sostas ir Kazachstanas pasirašė 1998 metais. Aptardamas religijų santykius Vidurio Azijoje, Nuncijus atkreipė dėmesį į Kazachstano valdžios rengiamus religijų susitikimus. Konfesijų atstovai du tris kartus į metus susirenka pasidalyti žiniomis apie savo bendruomenių padėtį. Susitikimuose aptariami įvairūs klausimai ir derinami bendri projektai, kaip antai katalikų ir musulmonų bendromis pastangomis rengiama Naujųjų Metų šventė. Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Josef Wesolowski pažymėjo, jog katalikų organizacijų Vidurio Azijoje vykdoma krikščioniška labdara yra socialinė, bet ne misijinė veikla. Nuncijus paminėjo savo apsilankymą Petropavsovsko kalėjime ir Motinos Teresės įkurtos vienuolijos seserų vargšų globos veiklą. Vargšai tai ne tik tie, kurie neišsiverčia, bet ir fizinės arba psichinės negalios sukaustyti žmonės, kaliniai, našlaičiai ir visi, kuriems reikalingas ypatingas dėmesys. Nuncijus taip pat paminėjo Uzbekistano protestantų bendruomenių sunkumus. Pastarųjų valdžia nepripažįsta, todėl jos negali steigti misijų ir rinktis bendrai maldai. Lenkų kilmės arkivyskupas Josef Wesolowski, išskyrus Turkmėnistaną, yra Apaštališkasis Nuncijus Vidurio Azijos šalyse nuo 2001 metų.


Turkmėnistano katalikai prašo leidimo Ašchabade statyti katalikų bažnyčią
Jau kuris laikas, kad Apaštališkasis Nuncijus Turkijoje taip pat yra skiriamas Šv. Sosto atstovu Turkmėnistane. Turkmėnistanas buvo paskutinė iš buvusių sovietinių Vidurio Azijos respublikų užmezgusi formalius ryšius su Šv. Sostu. Tai įvyko 1996 metais. Po metų popiežius Jonas Paulius II įkūrė Turkmėnistano misija “sui iuris”, kurią aptarnauja Marijos Nekaltojo prasidėjimo Oblatai. Misijoje veikia viena parapija, kuri yra įsikūrusi Apaštališkosios Nunciatūros patalpose Ašchabade. Sekmadieniais Mišiose dalyvauja apie 50 katalikų. Tuo tarpu visame Turkmėnistane gyvena maždaug 500 katalikų. Misijos vadovas, oblatų kun. Andrej Madej Azijos misijų naujienoms UCAN pranešė, kad dabartiniu metu yra peržiūrimas Apaštališkosios Nunciatūros patalpose Ašchabade įsikūrusios parapijos statusas. Misijos “sui iuris” vadovas pareiškė, jog misija siekia būti valdžios pripažinta ir oficialiai įregistruota. Dabartiniu metu vienintelės pripažintos religinės bendruomenės Turkmėnistane yra musulmonų ir Rusų ortodoksų. Nors katalikų bendruomenė Turkmėnistane tikrai negausi, ji turi garbingą istoriją, siekiančią bent XIX amžių, kai Carinė Rusija aneksavo Turkestaną. Katalikų 1904 metais pastatytą bažnyčią nugriovė komunistai 1932 metais. Misijos “sui iuris” katalikų bendruomenė tikisi, kad sėkmingai pasibaigęs Šv. Sosto ir Turkmėnistano susitarimas dėl katalikų parapijos statuso sudarys teisinį pagrindą Ašchabade statyti naują katalikų bažnyčią.


Dar viena Bažnyčios gyvastingumo naujiena iš Vidurio Azijos
Tadžikijos s ostinėje Dušanbė veikiantis Įsikūnijusio Žodžio institutas atidarė naujokyną, pirmąjį šios vienuolinės kongregacijos Azijoje. Naujokyno iškilmingas atidarymas įvyko praėjusią rugsėjo 8-ąją, Mergelės Marijos Gimimo šventės dieną Dušanbė šv. Juozapo parapijoje. Inauguracijos Eucharistijos šventimui vadovavo Apaštališkasis Nuncijus arkivyskupas Jozef Wesolowki. Naujokynas siūlo metus trunkančią programą jauniems Instituto kandidatams į kunigystę iš Rusijos ir Tadžikijos. Į pirmąjį naujokyno kursą buvo priimti du rusai ir du tadžikai. Kursą baigusieji galės tęsti mokslus Instituto kunigų seminarijoje Italijoje, Segni mieste, netoli Romos. Instituto kunigų seminarijoje 2003 metais kunigystei rengėsi 38 klierikai iš 13 kraštų. Argentinoje 1984 metais įkurto Įsikūnijusio Žodžio instituto naujokynai veikia dešimtyje kraštų, šalia Tadžikistano Čilėje, Ekvadore, Italijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Peru, Ukrainoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tadžikijos misiją “sui juris” Popiežiaus Jono Pauliaus II įkurtą 1997 metais, aptarnauja Įsikūnijusio Žodžio institutas. Pranešime apie naujokyno atidarymą Tadžikijoje Azijos katalikų naujienos “UCAN” nurodo, kad dabartiniu metu penki Instituto kunigai aptarnauja maždaug 250 katalikų trijose Tadžikijos parapijose. Sostinėje Dušanbė darbuojasi trys Įsikūnijusio Žodžio vienuolinei šeimai priklausančios Viešpaties tarnaujančių kongregacijos vienuolės ir trys Kalkutos Motinos Teresės įkurtos Dievo meilės misijonierių kongregacijos seserys.