Sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienio vidudienį Castelgandolfe susitikęs su maldininkais popiežius Benediktas XVI prieš Viešpaties Angelo maldą, panašiai kaip ir praėjusį sekmadienį, vėl kalbėjo apie artėjančią Eucharistijos metų pabaigą. Šį kartą popiežius priminė Eucharistijos auką aukojančių kunigų šventumo svarbą.

Artėjant Eucharistijos metų pabaigai,- kalbėjo Šv. Tėvas sekmadienio vidudienį,- norėčiau grįžti prie temos, kuri buvo labai brangi mano garbiajam pirmtakui popiežiui Jonui Pauliui II: šventumo, kuris yra Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio kelias ir tikslas, ir Eucharistijos santykio. Šią akimirką visų pirma galvoju apie kunigus ir noriu pabrėžti, jog būtent Eucharistijoje glūdi jų šventumo slėpinys. Kunigystės šventimų sakramento galia kunigas gauna dovaną ir pareigą kartoti sakramentinius gestus ir žodžius, kuriais Jėzus per Paskutinę Vakarienę įsteigė savųjų Velykų minėjimą. Kunigo rankomis kartojamas meilės stebuklas. Jis kviečia kunigą būti šio stebuklo ištikimu liudytoju ir skelbėju. Štai dėl ko pirmiausia kunigas privalo būti Eucharistijos adoruotojas, pradedant ta akimirka kai jis atnašauja Eucharistijos auką. Žinome, kad kunigo šventumas nėra sakramento galiojimo sąlyga, tačiau sakramento poveikis pačiam kunigui ir kitiems labai priklauso nuo kunigo tikėjimo, meilės ir pamaldumo.

Per ištisus metus liturgija mus pasiūlo ne vieną pavyzdį Altoriaus tarnų, kurie sėmėsi jėgų iš Kristaus sekimo, iš kasdienio artumo su juo švenčiant ir adoruojant Eucharistijos sakramentą. Prieš keletą dienų liturgijoje minėjome šv. Joną Chrizostomą, ketvirtojo amžiaus pabaigos Konstantinopolio patriarchą. Jis buvo vadinamas „Chrizostomu“ – „Auksaburniu“ – dėl savo nepaprastos iškalbos. Dėl savo nepaprastai gilaus ir plataus mokymo apie Eucharistijos sakramentą jis taip pat buvo vadinamas Eucharistijos mokytoju. Rytų Bažnyčių švenčiama Eucharistijos liturgija – vadinama Šventojo Jono Chrizostomo apeigomis. Jose įamžintas ir šv. Jono Chrizostomo vardas, ir jo posakis: „vieno žmogaus uolumas gali perkeisti visą tautą“, pabrėžiantis kaip veiksmingai Kristaus veikia per savo tarnus. Mūsų laikais iškyla šv. Pijus iš Pietrelčinos, kurį minėsime ateinantį penktadienį. Uoliai aukodamas Mišias jis sustiprino daugelio žmonių tikėjimą ir pamaldumą. Taip pat ir stigmos, kuriomis Dievas jį apdovanojo, bylojo apie jo karštą troškimą būti panašiu į nukryžiuotąjį Jėzų. Kalbėdami apie Eucharistijos meile degančius kunigus negalime užmiršti šventojo Jono Marijos Vianney, nuolankaus Arso klebono, gyvenusio Prancūzų revoliucijos laikais. Šventu gyvenimu ir ganytojo uolumu tas mažas kaimas tapo Dievo Žodžio ir sakramentų gaivinamos bendruomenės pavyzdžiu.

Dabar kreipkimės į Mariją,- ragino popiežius Benediktas XVI,- ir prašykime jos užtarimo viso pasaulio kunigams, kad šiais Eucharistijos metais jie atnaujintų meilę jų švenčiamam Eucharistijos sakramentui. Mergelės Dievo Motinos užtariami jie visada tebūna uolūs liudytojai to didžiojo slėpinio, kuris yra jiems patikėtas dėl pasaulio išganymo.