Popiežius susitiko su naujai paskirtais vyskupais.
Pirmadienio rytą popiežius Benediktas XVI Castelgandolfo vasaros rezidencijoje priėmė
112 vyskupų, pastarosiomis dienomis Romoje dalyvavusių specialiuose kursuose, kasmet
rengiamuose naujai konsekruotiems vyskupams. Savaitę trukusių kursų metu naujieji
vyskupai buvo supažindinami su Romos kurijos žinybų veikla, buvo pagilintos kai kurios
specifinės sielovadinės, teologinės, moralinės, kanoninės temos, buvo taip pat kalbama
apie Bažnyčios ir pasaulietinės visuomenės, Bažnyčios ir žiniasklaidos pozityvių santykių
svarbą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama dabartinės visuomenės iššūkiams, su kuriais
susiduria, nuo kurių neturi teisės bėgti, bet skaitydami laiko ženklus privalo kuo
veiksmingiau atsiliepti Bažnyčios ganytojai. Tarp šiemetinių naujų vyskupų kursų dalyvių
buvo 108 lotynų apeigų vyskupai ir 4 rytų apeigų vyskupai, tai yra vadovaujantys su
Roma visišką vienybę atkūrusioms, bet savas bizantiškas apeigas išlaikiusioms Rytų
Bažnyčioms.
Konsekravimo akimirką vyskupui suteikiama mokytojo, kunigo ir vadovo
tarnystės pilnatvė, dėl to, vyskupo tarnystės ir gyvenimo centre turi būti Kristus,
dieviškasis Mokytojas, gyvenantis su mumis Šventojo Rašto Žodyje ir Eucharistijos
sakramente. Šiemet švenčiamais Eucharistijos metais ypač svarbu priminti, jog būtent
Eucharistija yra vyskupų vykdomos pareigos vesti žmones į šventumą šaltinis. Dabar
jau besibaigiančių Eucharistijos metų vaisius tebūnie Eucharistijos sakramento svarbos
geresnis suvokimas kiekvienos vietinės Bažnyčios gyvenime ir veikloje. Prie altoriaus
stiprėja tikinčiųjų bendruomenės narių broliškos meilės ryšiai ir suvokimas priklausymo
vienai Dievo tautai, kurios ganytojai yra vyskupai. Dievo tauta, švęsdama Eucharistiją,
išreiškia savo meilę Viešpačiui, su juo artimai bendrauja, sustiprina savo trokimą
sekti savo Mokytoją ir pasiryžimu duoti autentišką tikėjimo liudijimą. Popiežius naujiesiems
vyskupams priminė koks svarbus jų pačių liudijimas ir kiekvieną akimirką duodamas
asmeninio švento gyvenimo pavyzdys. Nuo ganytojų asmeninio šventumo priklauso bendruomenės
gyvenimas; nuo ganytojų asmeninio šventumo priklauso tarnystės moralinis autoritetas.
Galiausiai
popiežius kvietė naujus vyskupus džiugiai vykdyti savo tarnystę ir nuolatos pasitikėti
juos pakvietusiu ir į pasaulį pasiuntusiu Kristumi, nes ganytojas nėra vienas ir iš
jo nereikalaujama neįmanomų dalykų. Kaip tvirtina v. Paulius savo laiške Filipiečiams,
ganytojas viską gali dėka to, kuris jį stiprina.