Pasikartojo šv. Januarijaus kraujo stebuklas.

Pirmadienį, rugsėjo 19-ąją, Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo Italijoje ir ypač Neapolio mieste nepaprastai garbinamą šventąjį Januarijų.

Netoli Neapolio esančio Benevento vyskupas Januarijus kankinio mirtimi mirė 305 metų rugsėjo 19 dieną. 432 metais šventojo kankinio kūnas buvo perkeltas į Neapolio katakombas. Šventasis Januarijus plačiai žinomas ir garbinamas dėl garsaus jo kraujo stebuklo, kuris nuo amžių pasikartoja kasmet. Kraujas yra laikomas dviejuose nevienodo dydžio ir formos hermetiškai uždarytuose stiklo indeliuose. Stebuklo esmė yra ta, kad kraujas, paprastai sudžiūvęs ir sukrešėjęs, staiga atgyja, tampa skystas, o jo kiekis hermetiškai uždarytuose indeliuose padidėja. Mokslininkai spektroskopiniais bandymais nustatė, jog indeliuose yra žmogaus kraujas, tačiau nepavyko rasti kokio nors natūralaus sukrešėjusio kraujo suskystėjimo paaiškinimo.

Januarijaus kraujo stebuklas įvyksta vieną arba du kartu per metus. Rugsėjo 19-ąją, kai minimos kankinio vyskupo mirties metinės, šv. Januarijaus kraujas suskystėja reguliariai kasmet ir, pabuvęs skystas visą šventės oktavą, tai yra 8 dienas, vėl sukrešėja. Stebuklas taip pat įvyksta gruodžio 16-ąją, tačiau nereguliariai. Ši data primena Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimą 1631 metais. Tuomet, gresiant mirtinam pavojui visam Neapolio miestui, šventojo globėjo kraujas buvo suskystėjęs ištisą mėnesį. Vėliau, minint vulkano išsiveržimo metines kasmet pasikartodavo ir kraujo stebuklas. Tačiau po kelių šimtmečių reguliariai besikartojančių stebuklų, 1971 metais gruodžio 16-ąją šv. Januarijaus kraujas nesuskystėjo. Nuo to laiko gruodžio 16-osios stebuklai vyksta nereguliariai. Kai tuo tarpu rugsėjo 19-sosios stebuklas pasikartoja kiekvienais metais.

Šv. Januarijaus kraujo stebuklas įvyko ir šį pirmadienį. Devintą valandą ryto Neapolio katedroje prasidėjo tradicinės pamaldos. Ampulės su šventojo kankinio krauju iš relikvijoms skirtos koplyčios buvo atneštos ant didžiojo altoriaus ir prasidėjo tradiciniai, liaudies pamaldumo elementais perminti, stebuklo maldavimai. Po nepilnos valandos stebuklas įvyko. Neapolio arkivyskupas, iškėlė ampules ir paskelbė, jog dar kartą šventasis miesto globėjas vyskupas Januarijus davė ženklą iš dangaus.

Italų žiniasklaida įvairiai komentuoja šį reiškinį. Vieni tik lakoniškai raportuoja apie įvykusį faktą, kiti su smulkiomis detalėmis pasakoja apie neapolietišką liaudies pamaldumą, dar kiti nepraleidžia progos ironiškai pakomentuoti. Jau kelinti metai, taip pat ir šiemet, cituojami italės astrofizikės Margheritos Hack pareiškimai, jog ampulėse esąs ne žmogaus kraujas, o kažkokia tyčia supreparuota želatininė masė, turinti daug geležies druskų ir dėl to klaidinanti tuos, kurie tyrinėjo tariamą Januarijaus kraują. Į pastarąjį pareiškimą replikuojama, sakant, kad šiais laikais, iš tiesų galbūt įmanoma pagaminti tokį cheminį preparatą, kuris galėtų skystėti ir vėl krešėti, o tiriamas atitinkamais instrumentais, iš išorės atrodyti kaip žmogaus kraujas, bet juk Januarijaus stebuklai kasmet kartojasi ne nuo dvidešimtojo ir net ne nuo devyniolikto amžiaus, bet nuo žymiai senesnių laikų. Šventojo Januarijaus stebuklas kasmet kartojasi jau daugiau nei šešis šimtmečius. Pirmą kartą apie įvykusį stebuklą istoriniuose šaltiniuose minima 1389 metais.

Bažnyčia savo mokymo ir tikėjimo negrindžia stebuklais ir tikintieji yra laisvi pasirinkdami tikėti stebuklu ar ne. Tačiau bent šiek tiek pažįstant Neapolį ir jo gyventojus, tenka pridurti, kad daugiau negu tikras dalykas, jog prie šventojo relikvijų nesiliaus rinktis gausūs tikintieji, vėl melsis ir kiekvienas širdyje tikėsis išvysti stebuklingą ženklą, patvirtinantį šventojo globėjo artumą.