Antroji Meksikos vyskupų grupė baigė vizitą Ad Limina.
Savo kalboje apžvelgdamas dabartinę Meksikos Bažnyčios vykdomos sielovados būklę,
o taip pat ir bendrą meksikiečių visuomenės gyvenimo kontekstą, popiežius Benediktas
XVI labiausiai akcentavo nuolatinio katalikų formavimo būtinumą. Negalima pasitenkinti
vien formaliu žmonių priklausymu Bažnyčiai. Nemažai pakrikštytų žmonių, paveiktų su
Evangelija nesuderinamų filosofijų ir papročių, palieka savo bendruomenes, renkasi
tokį gyvenimo būdą, kurio jokiu būdu neįmanoma vadinti krikščionišku gyvenimu. Jei
žmogus yra tik pakrikštytas, bet kitais ryšiais nesusietas su tikinčiųjų bendruomene,
jis neišsaugo savojo krikščioniško identiteto. Atitoldamas nuo aktyvaus religinio
gyvenimo jis palaipsniui praranda visą savo krikščioniškumą. Šitoks pakrikštytųjų
nukrikščionėjimas turi būti pagrindinis Bažnyčios ganytojų rūpestis. Čia negana tik
matyti klaidas, jas demaskuoti, negana tik ginti tikėjimo grynumą, bet reikia parodyti
žmonėms krikščionybės transcendentinį turtingumą, reikia skirti žmonėms daugiau dėmesio,
reikia juos įtraukti į dinamišką bendruomeninį gyvenimą.
Idant šios pastangos
būtų sėkmingos,- sakė popiežius,- taip pat ir vyskupai turi peržiūrėti savo pačių
mentalitetą, turi praplėsti savo akiračius, kad galėtų suprasti dabartinio pasaulio
iššūkius ir į juos atsiliepti. Bažnyčia visuomet turi būti misijos Bažnyčia, turi
būti dinamiška, nes tik taip ji bus pajėgi suprasti postmodernios kultūros problemas
ir tinkamai į jas reaguoti Evangelijos žodžiu.
Savo kalboje popiežius taip
pat palietė specifinius Meksikos visuomenės sunkumus. Nusikalstamumas, narkomanija
ir prekyba narkotikais, korupcija kelia rimtą pavojų visuomenės sambūvio darnai. Šie
reiškiniai ne tik ardo visuomenės gyvenimo darną, bet taip pat ugdo žmonėse abejingumą
žmogaus gyvybės vertybei, reliatyviomis sąvokomis paverčia teisingumą ir lygybę. Šioje
srityje turi būti girdimas aiškus ir nekompromisinis Bažnyčios balsas. Siekiant visuomenės
gerovės nevalia nematyti joje iškerojusio blogio.