Indon ezija: musulmonų priešiškumas krikščionims.

Kardinolas Julius Darmaatmadja, D žakartos arkivyskupas ir Indonezijos vyskupų konferencijos pirmininkas, pirmadienį paprašė Indonezijos policijos vadovo, generolo Sutano, viešosios tvarkos palaikymo jėgų įsikišimo naujų išpuolių prieš krikščionis ir jų kulto vietas atveju. Kardinolo prašymą parėmė ir Nahdlatul Ulama, didžiausios musulmonų organizacijos Indonezijoje , vadovas.
Rugsėjo 3 dieną Džakartoje tūkstančiai krikščionių protestavo prieš 23 bažnyčių uždarymą sostinės apskrityje. Bažnyčios buvo uždarytos Islamo Gynybos Fronto, f undamentalistin ė s musulmoniškos organizacijos, pastangomis. Pastaroji pasiteisino, jog tai nebuvo tikros bažnyčios, tačiau namai ir ten nebuvo oficialiai leista rengti pamaldas. Tač iau Weinata Sairin, Indonezijos krikščioniškų bažnyčių sinodo vice sekretorius, atmetė musulmonų kaltinimus dėl tariamai „nelegalių“ maldos namų ir prozeliti z mo bandymų. Iš tiesų, sakė jis, krikščionys priversti naudoti savo namus ir parduotuves savo reli ginėms apeigoms, nes jiems neleidžiama pasistatyti tikrų maldos namų. Mat pagal Indonezijos įstatymus, norint pastatyti bažnyčią, reiktų vietinės bendruomenės pritarimo. Krikščionys, sudarantys tik 9 procentus visų skaitlingiausios pasaulio musulmonų šalies gyventojų, tokio pritarimo negauna. Regioninė valdžia taip pat dažniausiai priešiškai nusiteikusi krikščionių atžvilgiu, nors Indonezijos prezidentas Susilo Bambang tuoj po krikščionių protestų paskelbė, jog valdžia garantuos religinę laisvę ir paragino Religinių Reikalų ministrą skubiai imtis priemonių.
Tai ne vienintelis toks epizodas. Prieš savaitę pasibaigė teismo procesas, keliantis daug abejonių dėl religinės laisvės Indonezijoje. Gegužės mėnesį t rys moterys krikščionė s Javos saloje vietinių musulmonų dvasin inkų buvo apkaltintos , remiantis vaiko apsaugos įstatymu, bandymu „sukrikščioninti“ musulmonų vaikus. Moterys buvo suorganizavusios programą „Laimingas savaitgalis“ prostitučių vaikams, nenorėdamos, kad šie pasuktų panašiu keliu.
Rugsėjo 1 dieną įvykęs teismas jas pripažino kaltomis dėl visų joms pareikštų kaltinimų ir nuteisė kalėti trejus metus. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad nebuvo pateikta tikrų įrodymų, jog moterys bandė apgaule ar prievarta vaikams įpiršti krikščionišką tikėjimą, nei į tai, jog visi vaikai buvo gavę tėvų leidimą lankyti programą ir nė vienas i š jų netapo krikščioniu. Per visą teismo procesą musulmonų ekstremistai darė didžiulį spaudimą, o prieš pat teismą 9 sunkvežimiais atvažiavę fundamentalistai įsiveržė į teismo salę ir gra sino užmušti moteris, liudininkus, kunigus, misionierius ir net teisėjus, jei kaltinamosios būtų išteisintos.