Ekvadoro ambasadorius įteikė popiežiui skiriamuosius raštus.

Pirmadienio rytą naujasis Ekvadoro ambasadorius prie Šv. Sosto įteikė popiežiui Benediktui XVI skiriamuosius raštus. Įdomu, kad dabar misiją Vatikane pradedantis ambasadorius Francisco Salazar Alvarado, Ekvadoro ambasadoriaus pareigas yra ėjęs ir anksčiau, nuo 1984-ųjų iki 1988-ųjų metų.

Sveikindamas sugrįžusį ambasadorių, popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie Bažnyčios ir valstybinių institucijų bendradarbiavimą Ekvadoro visuomenės labui. Valstybė ir Bažnyčia, gerbdamos viena kitos savarankiškumą, gali ir privalo bendradarbiauti siekiant žmonių dvasinės ir materialinės gerovės. Tai ypač aktualu Ekvadore ir, bendrai visame Lotynų Amerikos žemyne, kur krikščionybė yra įleidusi gilias šaknis į tautų kultūrą ir kur, tuo pat metu, teisingam visuomenės reikalų tvarkymui labai reikalingos tos moralinės ir humaniškos vertybės, kurias skelbia krikščionybė. Priminęs kiekvienos valstybės pareigą garantuoti visų piliečių lygybę ir gerovę, taip pat priminęs lygybės ir solidarumo būtinumą tarptautinėje plotmėje, popiežius ypatingai akcentavo solidarumo vertybę, kuri yra būtina tiek vidaus visuomeniniame gyvenime, tiek tarptautinėje plotmėje, ypač turtingų ir nepasiturinčių šalių santykiuose. Popiežiaus kalboje buvo paminėta taip pat kita Ekvadorui labai aktuali tema – šalies piliečių emigravimo reiškinys. Nors, viena vertus, kiekvienas žmogus visiškai teisėtai trokšta geriau gyventi, susikurti geresnes sąlygas sau pačiam ir savo vaikams ir dėl to emigracija yra suprantamas, konkrečių sąlygų diktuojamas reiškinys, tačiau antra vertus emigracija yra šalies viduje esančių negerovių pasekmė. Su žmones emigruoti verčiančiomis priežastimis turi ryžtingai kovoti šalies vadovai ir visi kas yra atsakingi už visuomenės gerovę.