Šeštadienio rytą Krokuvoje vyko naujojo arkivyskupo Stanislawo Dziwiszo iškilmingas
ingresas į Krokuvos katedrą. Dėl nepaprastos žmonių gausos ingreso Mišios buvo aukojamos
ne Vavelio katedroje, bet pagrindinėje senamiesčio aikštėje – vadinamoje Turgaus aikšte.
Dalyvavo septynios dešimtys tūkstančių tikinčiųjų; Mišias koncelebravo trys dešimtys
kardinolų, apie šimtą vyskupų ir apie aštuonis šimtus kunigų. Tokias žmonių minias
į Krokuvą sutraukė nepaprasta tarnystė, kuria kunigas, o vėliau vyskupas Dziwiszas
ėjo per pastaruosius beveik 27 metus. Per visą popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikatą
Stanislawas Dziwiszas buvo popiežiaus asmeninis sekretorius. Nors, pareigybių ir tarnysčių
hierarchijoje tik dabar arkivyskupas Dziwiszas tampa tikruoju savarankišku ir už jam
patikėtą vietinę Bažnyčią atsakingu ganytoju, tačiau būtent būdamas popiežiaus sekretoriumi
jis laimėjo daugelio kitų Bažnyčios ganytojų simpatijas ir pagarbą, nes popiežius
Jonas Paulius II savo sekretoriumi ypatingai pasitikėjo.
Arkivyskupas Dziwiszas
Krokuvos arkivyskupu buvo paskirtas šių metų birželio 3 dieną, dviem mėnesiams praėjus
nuo popiežiaus Jono Pauliaus II mirties.
Naujasis Krokuvos arkivyskupas gimė
1939 metų balandžio 27 dieną Krokuvos arkivyskupijos Raba Wyzna parapijoje. 1957 metais
įstojo į Krokuvos kunigų seminariją. Po šešerių metų studijų seminarijoje, 1963 metų
birželio 23 dieną, tuometinis Krokuvos arkivyskupas Karolis Wojtyla jam suteikė kunigystės
šventimus. Po dviejų metų sielovadinio darbo parapijoje vikaro pareigose, 1965 metais
kunigas Dziwiszas tęsė liturgijos studijas Krokuvos teologijos fakultete, kurias baigė
daktaro disertacija apie kankinio šventojo Stanislovo kultą iki Tridento susirinkimo.
1966-aisiais, taigi dar studijų metais, tapo Krokuvos arkivyskupo asmeniniu sekretoriumi.
Tuo pat metu redagavo Krokuvos arkivyskupijos oficialų periodinį leidinį, parengė
vyskupijos apeigyną ir liturginį vadovą arkivyskupijos parapijoms. Krokuvos arkivyskupą
kardinolą Karolį Wojtylą 1978 metais išrinkus popiežiumi, kunigas Dziwiszas tapo popiežiaus
asmeniniu sekretoriumi ir šias pareigas ėjo iki pat Jono Pauliaus II mirties šių metų
balandžio 2 dieną. Būdamas popiežiaus sekretoriumi, 1998 metais buvo konsekruotas
vyskupu ir taip pat paskirtas Popiežiaus namų prefektūros antruoju prefektu; 2003
metais buvo pakeltas arkivyskupu.
Šeštadienio rytą Krokuvoje vykusios naujojo
arkivyskupo ingreso iškilmės metu daugiausia dėmesio buvo skirta popiežiui Jonui Pauliui
II, kuriam ištikimai tarnavo naujasis arkivyskupas ir kuriuo lenkų Bažnyčia ypatingai
didžiuojasi.
O felix Cracovia! Laiminga Krokuva! Tai iš tiesų palaiminta diena,-
kalbėjo Mišių metu buvęs ilgametis Krokuvos arkivyskupas kardinolas Franciszekas Macharskis.
Naujojo Krokuvos arkivyskupo paskyrimas dar kartą patvirtina, koks artimas ryšys sieja
Krokuvą ir Romą, tas pats ryšys, kurį įkūnijo popiežiaus Jono Pauliaus II asmuo. 1962
metais, kai kardinolas Wojtyla ruošėsi iš Krokuvos keliauti į Romoje atidaromą pirmąją
Vatikano II Susirikinimo sesiją,- kalbėjo kardinolas Macharskis,- jis tuomet Krokuvos
katedroje mįslingai užsiminė apie Krokuvą ir Romą jungiančius ryšius, apie iš Romos
gautą krikšto malonę, apie mūsų augimą ir tikėjimo brandinimą, apie mūsų įsišaknijimą
iš Romos gautoje žinioje, skelbiančioje meilę ir kančią, Kristaus kryžių ir prisikėlimą.
Šiandien mes vėl jaučiamės tarsi mokiniai Šventosios Dvasios mokykloje. Šiandien vėl
iš Romos kaip dovaną gauname naują mūsų Bažnyčios ganytoją.
Naujojo Krokuvos
arkivyskupo sakyta homilija irgi buvo skirta popiežiui Jonui Pauliui II. Jei pirmajam
Lenkijos krikščioniškos istorijos tūkstantmečiui savo pavyzdžiu švietė kankinys Krokuvos
vyskupas šventasis Stanislovas, moralinės tvarkos sargas ir žmogaus teisių gynėjas,
tai dabar naujajam tūkstantmečiui savo pavyzdžiu mums švies Jonas Paulius II,- sakė
arkivyskupas Dziwiszas. Mūsų mintyse ir širdyse visados pasiliksiantis popiežius Jonas
Paulius II išdrįso savojo pontifikato programa pasirinkti žmogų, Kristaus tiesą apie
žmogų. Jis mus mokė, jog Evangelijos vertybės gali ir privalo būti žmogaus ir visuomenės,
Europos ir viso pasaulio gyvenimo pagrindas.
Kreipdamasis į Lenkijos politikus,
naujasis arkivyskupas kvietė juos būti sąžinės žmonėmis, tikraisiais žmogaus gerovės
gynėjais, silpnųjų užtarėjais. Kreipdamasis į šeimas, ragino gyventi meile ir ištikimybe,
kurios yra tikras šeimos laimės garantas ir būtina sąlyga, kad naujoji karta užaugtų
susipratusiais ir atsakingais žmonėmis ir visuomenės nariais. Bažnyčia, norėdama likti
ištikima Dievui ir žmogui, negali sutikti su šiandien keliamas reikalavimais tokį
patį orumą ir tokias pačias teises pripažinti taip pat toms sąjungoms, kurios atmeta
prigimtinę šeimos tvarką. Kreipdamasis į jaunimą, naujasis arkivyskupas ragino jį
būti Jono Pauliaus II karta, įsiklausyti į jo mokymą ir būti ištikimais nelengvam,
bet vieninteliam teisingam žmogaus pašaukimui. Kreipdamasis į Lenkijos darbininkus,
Krokuvos arkivyskupas ragino juos būti susipratusiais bendros gerovės kūrėjais. Jis
priminė komunistų valdymo metais šalia Krokuvos statomas naujas pramonės įmones ir
šalių jų gyvenamuosius rajonus, kurie turėjo tapti miestais be Dievo. Taip neįvyko
visų pirma Jono Pauliaus II dėka. Priminė taip pat ir Solidarumo judėjimą gimusį būtent
tarp darbininkų. Tai įrodymas, ką gali nuveikti tikintis darbininkas, kad jis nepasiduoda
manipuliavimui, o pats moka būti pagrindinis istorijos veikėjas. Naujasis arkivyskupas
ragino neprarasti tos didžiosios atsakomybės už visą visuomenę ir už gimtąją šalį.