Iš popiežiaus Benedikto XVI kalbos jaunimui Marienfeldo laukuose šeštadienio vakarą
vykusio maldos budėjimo metu:
Tik iš šventųjų, iš Dievo ateina tikroji revoliucija,
lemtingas pasaulio perkeitimas. Ką tik praėjusiame šimtmetyje matėme revoliucijas,
kurių programa buvo nelaukti Dievo, bet paimti į savo rankas viso
pasaulio likimą. Matėme kaip netobulas žmogiškas požiūris buvo paverčiamas
absoliučia veikimo norma. Absoliutinimas to, kas nėra absoliutu, bet reliatyvu, vadinamas
totalitarizmu. Jis neišvaduoja žmogaus, bet atima iš jo orumą ir paverčia vergu. Ne
ideologijos išvaduoja pasaulį, bet atsigręžimas į gyvąjį Dievą, kuris yra mūsų sutvėrėjas,
mūsų laisvės garantas, garantas visko, kas yra tikrai gera ir tikra.
Tikroji revoliucija – tai besąlygiškas atsigręžimas į Dievą, kuris yra visko kas teisinga
matas ir tuo pat metu amžina meilė. Kas gi kitas mus gali išvaduoti, jei ne meilė?
Yra
daug kalbančiųjų apie Dievą; Dievo vardu kurstoma neapykanta ir vykdomas smurtas.
Dėl to labai svarbu surasti tikrą Dievo veidą. Išminčiai iš Rytų šalies jį
surado, kai parpuolę ant žemės pagarbino Betliejaus kūdikį. „Kas yra matęs mane, yra
matęs Tėvą“,- sakė Jėzus Pilypui. Jėzuje Kristuje, kuris dėl mūsų leido perverti savo
širdį, būtent jame, mums atskleistas tikras Dievo veidas. Jei sekame
jį kartu su visa prieš mus gyvenusiųjų minia, vadinasi – einame teisingu keliu.
Tai
reiškia, kad mes nekuriame sau privataus Dievo, privataus Jėzaus,
bet kad tikime ir garbiname tą Jėzų, kurį pažįstame iš Šventojo Rašto ir kuris didžiojoje
keliaujančių tikinčiųjų minioje, vadinamoje Bažnyčia, eina visada su
mumis ir visada pirma mūsų. Galima daug kritikuoti Bažnyčią. Mes žinome ir pats Viešpats
mums sakė, kad ji yra tarsi tinklas, kuriuo sugaunama ir gerų, ir blogų žuvų, kad
ji yra tarsi laukas, kuriame auga ir kviečiai, ir raugės. Popiežius Jonas Paulius
II, kuris daugelyje šventųjų ir palaimintųjų mums rodė tikrą Bažnyčios veidą, taip
pat prašė atleidimo už visa blogį, kuris praeityje buvo padarytas Bažnyčios žmonių
veiksmais ar žodžiais. itaip jis mums rodo tikrą mūsų pačių vaizdą
ir ragina su mūsų trūkumais ir silpnybėmis žygiuoti toje didžiojoje šventųjų eisenoje,
kurią pradėjo išminčiai iš Rytų šalies. Iš tiesų mus guodžia žinojimas, jog Bažnyčioje
yra ir raugių. Šitaip, net ir su visais savo trūkumais mes galime sekti Jėzų, kuris
kvietė būtent nusidėjėlius. Bažnyčia yra žmonių šeima ir tuo pat metu didžioji Dievo
šeima, kurioje jis sukuria bendrystės ir vienybės erdvę, apimančią visus kontinentus,
kultūras ir tautas. Mes džiaugiamės priklausymu šiai didžiajai šeimai, džiaugiamės
visame pasaulyje turėdami brolių ir bičiulių. Ypač čia, Koelne, jaučiame kaip malonu
priklausyti žmonių šeimai, didelei kaip pasaulis, jungiančiai dangų ir žemę, praeitį,
dabartį ir ateitį, visus žemės pakraščius. Šiame didžiajame piligrimų būryje keliaujame
kartu su Kristumi, keliaujame paskui žvaigždę, kuri šviečia istorijai.