2005-08-19 17:22:32

Popiežiaus vizito Vokietijoje antroji diena. Apsilankymas Koelno sinagogoje.


Popiežiaus Benedikto XVI apaštalinės kelionės antrosios dienos, penktadienio, programa prasidėjo vizitu pas Vokietijos Federacinės Respublikos prezidentą. Šv. Tėvas nuvyko į buvusią Vakarų Vokietijos sostinę Boną, kuri nuo Koelno nutolusi tik apie tris dešimtis kilometrų. Susitikimas su prezidentu Horstu Koehleriu įvyko buvusioje Vakarų Vokietijos prezidentūroje - Villa Hammerschmidt, kuri ir dabar, sostinę iš Bonos perkėlus į Berlyną, tebėra oficiali antroji Vokietijos prezidentų rezidencija. Popiežius privatus susitikimas su prezidentu ir po to – su jo šeima ir bendradarbiais iš viso truko apie valandą.

Penktadienio vidudienį įvyko vienas svarbiausių šios pirmosios popiežiaus Benedikto XVI kelionės į užsienį susitikimų – vizitas Koelno sinagogoje. Kartu tai vienas svarbiausių įvykių visoje moderniųjų laikų žydų ir krikščionių santykių istorijoje. Benediktas XVI yra antrasis popie˛ius, po Jono Pauliaus II, įžengęs į sinagogą. Po šimtmečiais trukusio žydų ignoravimo ir kaltinimo dievažudyste, pirmasis popiežius pradėjęs megzti naujus krikščionių santykius su žydais kaip tauta ir judaizmu kaip religija buvo Jonas XXIII, per savo trumpą pontifikatą kelis kartus susitikęs su žydų organizacijų atstovais. Vėliau, jau Pauliaus VI laikais, buvo paskelbta Vatikano II Susirinkimo deklaracija „Nostra Aetate“, pradedanti naują katalikų Bažnyčios santykių erą su kitomis didžiosiomis religijomis, tarp jų – ir su judaizmu. Paulius VI taip pat buvo pirmasis popiežius po daugelio šimtmečių 1964 metais apsilankęs Jeruzalėje. Dar daugiau nuveikta popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metais. 1979 metais Jonas Paulius II Auschwitzo konclagerį pavadino mūsų laikų Golgota; 1987-aisiai paskelbė palaimintąja ir 1991-aisiais – šventąja žydų tautos ir katalikų Bažnyčios kankinę Editą Stein; jo iniciatyva buvo paskelbtas apmąstymų apie žydų tautos tragediją II pasaulinio karo metais dokumentas „Mes atsimename“. Tačiau pats svarbiausias, tuomet tiesiog neregėtas įvykis buvo popiežiaus apsilankymas Romos sinagogoje 1986 metais. Galiausiai, 2000 metais popiežius Jonas Paulius II apsilankė Jeruzalėje, meldėsi prie šventyklos griuvėsių Raudų sienos.

Štai dabar popiežius Benediktas XVI, kartodamas savo pirmtako mostą, vėl aplankė sinagogą; aplankė nacistinių persekiojimų simboliu tapusią, 1938 metais sudegintą, Koelno sinagogą.

Popiežių pasitiko pučiamo rago garsas ir bendruomenės giesmė. Prieš Koelno rabino Netanaelio Teitelbaumo sveikinimo žodį ir prieš popiežiaus kalbą, visi kartu – popiežius, jį lydintys kardinolai iš Vatikano ir Vokietijos vyskupų konferencijos nariai, o taip pat keturis tūkstančius narių turinčios Koelno žydų bendruomenės atstovai bei iš kitų miestų atvykę rabinai – meldėsi krikščionims ir žydams bendro Šventojo Rašto žodžiais.

Koelno sinagogoje sakytoje kalboje, popiežius Benediktas XVI priminė tragišką žydų tautos likimą II pasaulinio karo metais, kuris turi būti visada atsimenamas įspėjimas būsimosioms kartoms; priminė taip pat ir katalikų Bažnyčios palankumą žydų tautai ir jos ryžtingą įsipareigojimą palaikyti bičiuliškus katalikybės ir judaizmo santykius; galiausiai ragino, nepamirštant praeities, žiūrėti į ateitį, į bendrus uždavinius, kurie laukia ir žydų, ir katalikų.

Hebrajiškai pasveikinęs susirikusiuosius, popiežius Benediktas XVI sakė, kad šio susitikimo jis troško nuo pat išrinkimo dienos. Priminė savo pirmtaką popiežių Joną Paulių II, kuris pirmosios savo kelionės į Vokietiją metu, Mainzo mieste irgi susitiko su žydų bendruomene. Savo kalboje priminęs baisų skausmą, kurį žydų tauta kentėjo nacistų persekiojimų metais, popiežius vėl citavo savo pirmtaką Joną Paulių II, kuris pernai švęstos Auschwitzo konclagerio išvadavimo 60 metų sukakties proga rašė: „Lenkiu galvą prieš visus, kuriems buvo lemta išgyventi tą mysterium iniquitatis (niekšybės paslaptį)“.

Toliau savo kalboje popiežius priminė, kad kaip tik šiemet sukanka 40 metų nuo Vatikano II Susirinkimo deklaracijos „Nostra Aetate“ paskelbimo. Šis dokumentas atvėrė naujas krikščionių ir žydų bendradarbiavimo, dialogo ir solidarumo perspektyvas. Žydai ir krikščionys turi tą patį tikėjimo tėvą Abraomą, vadovaujasi Mozės ir pranašų mokymų; psalmės maitina krikščionišką ir žydišką dvasingumą. Apaštalas Paulius tvirtina, kad žydų tautos pašaukimas ir išrinkimas yra neatšaukiami dalykai. O popiežius Jonas Paulius II dar priduria: „Kas sutinka Kristų, sutinka ir judaizmą“.

Bažnyčia, remdamasi visų pripažįstama žmogaus asmens orumo samprata ir Kristaus mokymu, griežtai smerkia bet kokias nelygybės ir žmonių persekiojimo formas dėl rasinių, socialinių ar religinių motyvų. Bažnyčia šį savo mokymą skelbia taip pat ir dėl to, kad niekados daugiau nepasikartotų tos baisybės, kurios įvyko II pasaulinio karo metais.

Savo kalbos pabaigoje popiežius Benediktas XVI ragino žydus ir katalikus kartu žiūrėti į ateitį. Neturime žvalgytis tik atgal, į praeitį, bet turime žengti ir pirmyn, į šiandienos ir rytdienos mūsų uždavinius. Mūsų turtingas bendras paveldas ir broliški dabartiniai santykiai mus įpareigoja duoti bendrą liudijimą bendradarbiaujant žmogaus teisių, žmogaus gyvybės apsaugos, šeimos vertybių, socialinio teisingumo ir taikos ugdymo srityse. Dekalogas yra mūsų bendras paveldas ir mūsų bendras uždavinys. Dešimt Dievo įsakymų nėra mums našta, bet kelrodis į tikrai sėkmingą gyvenimą.

Savo kalbą popiežius baigė 29-osios psalmės žodžiais: „Tesuteikia Viešpats stiprybės savo tautai! Telaimina Viešpats savo tautą ramybe!“, o visas susitikimas Koelno sinagogoje baigėsi kantoriaus giedama laiminimo giesme.

Visi svarbiausieji antrosios Popiežiaus vizito Vokietijoje dienos susitikimai buvo skirti ne jaunimui, bet jaunimui Benediktas XVI skyrė daug dėmesio, gal net daugiau, nei būtų galima spręsti iš oficialiosios programos numatytų susitikimų su jaunimu: privačios šv. Mišios penktadienio rytą nebuvo visiškai privačios, nes jose dalyvavo kelios dešimtys PJD organizacinio komiteto narių. Pietavo Popiežius irgi ne vienas ir ne su aukštaisiais Vokietijos hierarchais, o su jaunimo atstovais. Su popiežiumi Benediktu pietavo 10 jaunuolių, atstovaujančių visiems penkiems žemynams ir du Vokietijos jaunimo atstovai. Su jais drauge prie Popiežiaus pietų stalo vaišinosi Vokietijos episkopato jaunimo reikalų vyskupas, Osnabriuko ganytojas, vyskupas Franz-Joseph Bode, kuris eidamas šias pareigas taip pat yra vienas iš pagrindinių XX PJD vadovų. Visur, kur Kelne šiandien buvo nuvykęs Popiežius, matėsi prie gatvių susirinkusios didesnės ir mažesnės jaunimo grupės. Taip buvo ir prie Kelno sinagogos. Čia, pasibaigus Šv. Tėvo istoriniam apsilankymui sinagogoje ir susitikimui su Kelno žydų bendruomene, popiežių gatvėje pasitiko keli vaikai, kurie Šv. Tėvui įteikė PJD jauniesiems piligrimams skirtą mėlynos spalvos kuprinę. Popiežių šis gestas regimai pralinksmino.

Ketvirtadienio popietį Kelno senamiesčio šv. Pantaleono bažnyčioje vyko dar vienas svarbus šv. Tėvo susitikimas – su klierikais iš viso pasaulio, kuriu dauguma – kunigystės kvietimą išgirdę ir į jį teigiamai atsiliepę jauni vyrai. Dviejų tūkstančių kandidatų į kunigus susitikimas su Popiežiumi vyko per mišparus. Po liturginio pasveikinimo susitikimo dalyviai giedojo, meldėsi ir klausėsi skirtingų liudijimų apie pašaukimus. Susitikime kalbėjo vienas klierikas, vienas kunigas, vienas vyskupas ir vienas kardinolas, o pabaigoje homiliją pasakė šv. Tėvas. Šv. Tėvas kalbėjo, jog kunigų seminarija klierikui yra ypatingas Kristaus ieškojimo metas, prieš akis turint būsimą svarbią misiją Bažnyčioje. Todėl kunigų seminarija, šv. Tėvo žodžiais, yra ne tiek vieta, kiek Kristaus mokinio reikšmingas gyvenimo tarpsnis. Popiežius kalbėjo apie mokslinio pasirengimo ir auklėjimo svarbą bei priminė, jog ne pašauktieji į kunigystę išsirinko Kristų, o Kristus juos išrinko ir pašaukė.

Benediktas XVI, prieš kelionę į Vokietiją Vatikano Radijui apgailestavo, jog laikas, šios kelionės metu skirtas susitikimui su bičiuliais evangelikais bus ribotas, bet reiškė viltį, kad jo pakaks drauge aptarti kokius krikščionių vienybės žingsnius bus galima žengti ateityje. Penktadienio pavakare, Kelno arkivyskupo rūmuose vykusiame ekumeniniame susitikime Benediktas XVI trisdešimčiai Vokietijoje gyvuojančių krikščioniškųjų konfesijų atstovų visu aiškumu pakartojo tai ką pareiškė pontifikato pirmosiomis dienomis būtent, jog pilnutinės ir regimos visų krikščionių vienybės siekis yra vienas iš jo pontifikato prioritetų. Ekumeninį susitikimą su popiežiumi Kelno arkivyskupo rūmuose pradėjo sveikinimo žodžius tarę Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas Karlas Lėmanas ir Berlyno liuteronų vyskupas Volfgangas Huberis. Šv. Tėvas ekumeniniame susitikime pasakė kalbą, kurioje atkreipė dėmesį į ypatingą Vokietijos vaidmenį ekumeniniame dialoge. Vokietija yra šalis, kurioje prasidėjo Reformacija, bet ir kuri davė pradžią XX amžiaus ekumeniniam sąjūdžiui. Prasidėjusį konfesijų dialogą praturtino į Vokietiją atvykę emigrantai, priklausantys ortodoksiškoms ir Rytų Bažnyčioms. Tačiau visų krikščionių brolybė nėra tiktai migloti sentimentai arba tam tikras indiferentiškumas tiesai. Ji yra pagrįsta antgamtinės vieno Krikšto tikrovės, kur leidžia mums būti nedalomo Kristaus kūno nariais: kartu išpažįstame Jėzų Kristų kaip Dievą ir Viešpatį, kaip vienatinį tarpininką tarp Dievo ir žmonių, tuo pabrėždami visų mūsų bendrą priklausomumą Jam. Šv. Tėvas aptarė kas jau pasiekta ekumeniniame kelyje ir kas dar siektina. Kalbėjo apie ekleziologijos klausimus, kurie ypač liečia pašvęstąją tarnystę, kunigystę, ryšį tarp Šventraščio ir Bažnyčios. Mūsų laikmečio keliamus etikos klausimus Benediktas XVI pavadino vienu iš svarbiųjų prioritetų. Krikščionių vienybė nėra visų teologinių ir dvasinių išraiškų suvienodinimas. Vienybė yra daugiau nei tik pasidalijimas minčių. Krikščionių vienybė yra dalijimasis dovanomis. O tai reiškia, jog ekumeniniam dialogui reikia nuoširdumo ir dvasinio nuoseklumo. Nesukursime vienybės vien savo pastangomis. Tam reikia Šv. Dvasios malonės. Todėl svarbu melstis, atsiversti. Būtų galima sakyti, jog geriausias būdas tesėti ekumenizmo keliu yra gyventi pagal Evangeliją, - kalbėjo penktadienį vykusiame ekumeniniame susitikime popiežius Benediktas XVI.








All the contents on this site are copyrighted ©.