Pasaulio jaunimo dienų šeimininkė - Vokietijos Bažnyčia

Pasaulio jaunimo dienų renginiai, po kelių dienų įvyksiantis popiežiaus Benedikto XVI vizitas, šiomis dienomis viso katalikų pasaulio dėmesį kreipia į Vokietiją ir joje veikiančią katalikų Bažnyčią, nuo seno garsėjančią pavyzdingu organizuotumu, pasauliečių veiklumu, ekumeninėmis iniciatyvomis, taip pat dideliu solidarumu su nepasiturinčiais tikėjimo broliais kitose šalyse. Tačiau, antra vertus, veržli ir turtinga Vokietijos katalikų Bažnyčia neišvengia ir tų problemų, kurios būdingos visiems Europos kraštams. Mažėja tikinčių skaičius, o kartu su juo dėsningai vis mažiau jaunų vyrų ir moterų stoja į kunigų seminarijas ir vienuolijų naujokynus. Visuomenės gyvenime vis labiau juntamas atitrūkimas nuo tradicinių, krikščionybės įkvėptų vertybių, o tai ypač pasireškia santuokos nuvertinimu, jaunosios kartos auklėjimo problemomis.

Kaip bebūtų, tačiau reikia sutikti, kad šie metai Vokietijos Bažnyčiai yra ypatingi. Ypatingi visų pirma tuo, kad prieš kelis mėnesius vokiečių tautybės kardinolas buvo išrinktas popie˛iumi. Popie˛iaus Benedikto XVI, Josepho Ratzingerio, išrinkimas į apaštalo Petro sostą savaime priminė vokiečių autorių įnašą į šių laikų teologijos paveldą, priminė garsiuosius Regensburgo ar Tiubingeno universitetus, kuriuose naujasis popiežius yra dėstęs drauge su kitais savo bendraamžiais, garsiaisiais Susirinkimo teologais.

Dabar Koelne prasidedančios Pasaulio jaunimo dienos vėl Vokietiją pastato visų katalikų dėmesio centre. Taip pat ir patys vokiečiai tikisi, kad tiek vokiečio kardinolo išrinkimas popiežiumi, tiek didysis Vokietijoje vykstantis viso pasaulio jaunimo susitikimas įkvėps naujo entuziazmo ir padės Bažnyčiai įveikti nedramatizuojamą, bet ir neslepiamą, tam tikrą krikščionybės atoslūgį.

Pasižiūrėkime šiek tiek atidžiau į dabartinę katalikų Bažnyčios Vokietijoje situaciją.

Šiuo metu visoje šalyje gyvena 82,5 milijono žmonių, kurių 27,5 milijono yra katalikai. Tai yra, katalikai sudaro maždaug trečdalį visų gyventojų. Šiek tik mažiau narių turi Vokietijoje veikiančios protestantiškos bendruomenės. Jų narių skaičius šiuo metu beveik siekia 26 milijonus. Per pastaruosius 15 metų, tai yra, nuo Vokietijos suvienijimo, ir katalikų, ir protestantų skaičius sumažėjo. Tuoj pat po suvienijimo visų Vokietijos krikščionių buvo trimis milijonais daugiau negu dabar. Žinoma, tikinčiųjų skaičiaus mažėjimą dalinai lėmė ir nepalankūs demografiniai rodikliai, tačiau ne tik jie.

Vokietijos katalikų Bažnyčią šiuo metu sudaro 29 vyskupijos, kuriose yra 12,5 tūkstančio parapijų ir daugiau kaip tūkstantis kitokiu statusu veikiančių pastoracinių centrų. Sielovadai vadovauja 105 vyskupai, kuriems talkina beveik 19 tūkstančių kunigų. Tarp pastarųjų, beveik 14,5 tūkstančio yra dieceziniai kunigai ir beveik 4,5 tūkstančio – kunigai vienuoliai. Vyrų vienuolių ne kunigų skaičius siekia 1,5 tūkstančio, o moterų vienuolių yra beveik 35 tūkstančiai. Sielovadoje taip pat darbuojasi 2,5 tūkstančio nuolatinių diakonų, o tikybos mokytojų skaičius viršija 22 tūkstančius. Tad, kol kas bendra padėtis yra pakankamai gera. Taip pat ir kandidatų į kunigus skaičius nėra mažas. Šiuo metu visose Vokietijos kunigų seminarijose studijuoja beveik 1200 klierikų.

Įspūdingai didelį darbą Vokietijos katalikų Bažnyčia dirba socialinėje ir švietimo srityse. Bažnyčios išlaikomų arba vadovaujamų ligonių, ambulatorijų, vaikų namų, prieglaudų, senelių namų, šeimos konsultacijos centrų ir kitų socialinių bei karitatyvinių institucijų iš viso yra daugiau negu 9 tūkstančiai. Vokietijoje taip pat veikia 35 katalikiški universitetai arba kitos aukštosios mokyklos, kurias lanko daugiau kaip 17 tūkstančių studentų, o taip pat beveik 900 pradinių ir vidurinių mokyklų, su beveik milijonu mokinių.

Visą šią veiklą finansuoti Bažnyčia sugeba jau nuo seno Vokietijoje pavyzdingai veikiančios katalikams ir kitų konfesijų bendruomenėms palankios mokesčių sistemos dėka. Kiekvienas mokesčių mokėtojas dalį savo pajamų mokesčio skiria savajai religinei bendrijai. 2004 metais tokių pajamų katalikų Bažnyčia gavo 4,15 milijardo eurų. Palyginimui galima pridurti, kad tais pačiais metais protestantiškos Bažnyčios tokių valstybės surinktų mokesčių gavo 3,7 milijardo eurų. Nors ir čia, lyginant su ankstesniais metais, pastebimas tam tikras mažėjimas, tačiau sumos kol kas didelės ir disponuojant tokiomis lėšomis galima iš tiesų nema˛ai nuveikti. Svarbu pabrėžti, kad Vokietijos katalikų Bažnyčia pirmauja įvairiomis iniciatyvomis kitose šalyse gyvenančių katalikų labui. Vokiečiai dosniai dalijasi su kitų šalių bendruomenėmis. Gana prisiminti, kad pagrindinės katalikų šalpos organizacijos, tokios kaip Kirche in Not ar Renovabis veikia būtent Vokietijoje.

Tačiau nepaisant įspūdingų sumų, nemažo žmonių skaičiaus ir pavyzdingo organizuotumo, taip pat ir Vokietijos Bažnyčia blaiviai vertina dabartinę padėtį ir į ateitį žiūri su tam tikru susirūpinimu. Daug vilčių teikia katalikų pasauliečių aktyvus dalyvavimas Bažnyčios gyvenime, plačiai išvystytas ekumeninis bendradarbiavimas su kitomis Vokietijos krikščioniškomis Bažnyčios, tačiau kartu akivaizdžiai regimas ir tradicinės šeimos silpnėjimas, jaunimo nutolimas nuo bendruomenių. Kaip tik dėl to, daug tikimasi iš Koelno pasaulinių jaunimo dienų. Tai, žinoma, nėra tik vokiškas bažnytinis renginys, tai viso pasaulio katalikų jaunimo dienos, tačiau jų vaisiai, tas dvasinis derlius, kurį tikimasi nuimti, pirmiausiai bus skirtas Vokietijos Bažnyčiai.