Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia ketina perkelti savo arkivyskupo sostą iš Lvovo į Kijevą.

Ukrainos Rytų apeigų katalikų Bažnyčia antradienį pranešė, jog rugpjūčio 21 dieną ketina perkelti savo vadovo – Lvovo didžiojo arkivyskupo sostą į Kijevą. Persikėlęs į Kijevą, Ukrainos unitų Bažnyčios vadovas bus tituluojamas ne Lvovo didžiuoju arkivyskupu, bet Kijevo ir Galicijos didžiuoju arkivyskupu. Ukrainos unitų vadovas kardinolas Husaras aiškino, jog sprendimas perkelti sostą buvo priimtas jau anksčiau, tai padaryti buvo ketinama iki šių metų lapkričio mėnesio, o dabar nustatyta konkreti sosto perkėlimo data – rugpjūčio 21-oji. Kardinolas Husaras taip pat sakė, jog sprendimas perkelti sostą iš Lvovo į Kijevą anksčiau buvo suderintas su popiežiumi Jonu Pauliumi II, o dabar taip pat ir su popiežiumi Benediktu XVI.

Nesunku įsivaizduoti, kad Rusijos ortodoksų Bažnyčia, šiam ukrainiečių rytų apeigų katalikų ketinimui kategoriškai priešinasi. Maskvos patriarchatas šiuo klausimu paskelbė ilgoką notą, kurioje ne tik nesutinka su sprendimu perkelti sostą, bet ir visą Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčią vadina neteisėta.

Maskvos patriarchatas nepalankus Ukrainos Rytų apeigų katalikams buvo nuo pat jų teisių atstatymo žlungant sovietinei santvarkai. Sovietiniu laikotarpiu Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčia veikė pogrindžio sąlygomis ir buvo nuolat persekiojama. 1946 metais Stalino įsakymu sušauktasis pseudosinodas nusprendė panaikinti šią Brastos unija prieš 400 metų gimusią bendruomenę ir ją įjungti į ortodoksų Bažnyčios gretas. Už ištikimybę popiežiui Ukrainos unitai sumokėjo didelę kankinystės kainą. Nepriklausomoje Ukrainoje atstačius unitų Bažnyčios teises prasidėjo nuolatinė trintis su ortodoksais. Iš pradžių dažniausia nesutarimų priežastis buvo Stalino laikais ortodoksams perduotų maldos namų grąžinimas atsikuriančiai bendruomenei. Vėliau atsirado ir rimtesnių principinių nesutarimų. Maskvos patriarchatui labiausiai nepriimtinas yra Ukrainos rytų apeigų katalikų Bažnyčios troškimas persiorganizuoti į savarankišką patriarchatą, kitų katalikiškų rytų Bažnyčių pavyzdžiu.

Patriarchato sukūrimo klausimas buvo iškeltas jau prieš porą metų. Ukrainos unitų bendruomenės vadovas kardinolas Lubomyras Husaras ir visas Bažnyčios Sinodas jau kurį laiką patriarchato kūrimo būdus ir formas derino su Šv. Sostu. Tačiau pernai, birželio 3 dieną popiežius Jonas Paulius II pasikvietė pas save Ukrainos vyskupus ir, užtikrinęs, jog puikiai supranta unitų troškimą suteikti savo bažnytinei bendrijai patriarchato statusą, paprašė palaukti. Ukrainiečiams vyskupams popiežius sakė, jog jis pritaria jų troškimui pasiekti pilną juridinę ir bažnytinę konfigūraciją. Tam nėra jokių kanoninių kliūčių ir tai visiškai sutaptų su Vatikano II Susirinkimo dvasia. Jūsų troškimui pritariu,- sakė popiežius,- bet su malda ir skausmu, prašau dar palaukti Dievo nustatytos dienos, kuomet aš, kaip apaštalo Petro įpėdinis, galėsiu patvirtinti, kad jūsų bažnytinio augimo vaisius jau subrendęs. Popiežius taip pat pasakė, kad svarstant ukrainiečių prašymą tenka atsižvelgti taip pat ir į kitų krikščioniškų Bažnyčių vertinimus.

Ukrainiečiai patriarchato kūrimo klausimo pastaraisiais mėnesiais viešai nekėlė. Tačiau, kaip anksčiau iškeltą patriarchato sukūrimo klausimą, taip ir dabartinį ketinimą perkelti arkivyskupo sostą ir pakeisti titulą, Maskvos patriarchatas skelbia laikąs neteisėtu. Vadovaudamasi sava logika, Rusijos Bažnyčia Kijevą laiko ortodoksijos kanonine teritorija.