Sekmadienio vidudienio malda

Sekmadienio vidudienį Castelgandolfe susitikęs su maldininkais, atvykusiais kartu kalbėti Viešpaties Angelo maldos, popiežius Benediktas XVI pareiškė užuojautą Pietų Italijoje įvykusios lėktuvo katastrofos aukų artimiesiems.

Tuniso aviakompanijos lėktuvas, su 39 keleiviais ir įgulos nariais, skrendantis iš pietų Italijos Bario miesto į Tuniso Djerbą, ore sustojus abiem varikliams, bandė avariniu būdu nutūpi jūroje, netoli Sicilijos salos. Išsigelbėjo 23 žmonės.

Meldžiuosi už žuvusius ir sužeistuosius, kurių beveik visi buvo kilę iš Bario miesto ir apylinkių. Vienijuosi su gedinčiomis šeimomis ir su visa religine ir pilietine bendruomene to miesto, kuriame neseniai lankiausi ir kur dalyvavau Italijos eucharistiniame kongrese. Miręs ir prisikėlęs Kristus visiems teįkvepia paguodos ir vilties.

Prieš sekmadienio vidudienio maldą popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie jau priartėjusias Koelne vyksiančias pasaulio jaunimo dienas ir apie šeštadienį Bažnyčios liturgijoje švęstą Kristaus Atsimanymą.

Tūkstančiai jaunimo ruošiasi išvykti, o kai kurie jau keliauja į Koelną, į Dvidešimtąją Pasaulinę jaunimo dieną, kurios tema: „Atvykome jo pagarbinti“. Galima sakyti, kad vis Bažnyčia dvasiškai rengiasi gyventi šį nepaprastą įvykį, Trijuose Karaliuose matydama nepaprastus Kristaus ieškotojus, jų pavyzdžiu suklumpanti ant kelių jį pagarbinti. Tačiau, ką reiškia „garbinti“? Nejaugi tai tik senų laikų nuostata, visai nebūdinga šiuolaikiniam žmogui? Priešingai! Ir šiandien tikintieji rytą ir vakarą meldžiasi senosios maldos žodžiais: „Šlovinu, Tave, Dieve; myliu Tave visa širdimi“. Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro, tikintysis išpažįsta Dievo buvimą, visatos Kūrėjo ir Viešpaties. Šis dėkingumo kupinas išpažinimas, kylantis iš širdies gelmių, paliečia visą žmogaus esybę, nes tik garbindamas Dievą ir mylėdamas jį labiau už viską, žmogus gali būti savimi ir vykdyti savo pašaukimą.

Trys Karaliai pagarbino Betliejaus Kūdikį, atpažindami jame žadėtąjį Mesiją, vienatinį Tėvo Sūnų, kuriame, kaip sako šventasis Paulius, „kūniškai gyvena visa dievystės pilnatvė“. Panašią patirtį išgyveno ir mokiniai – Petras, Jokūbas ir Jonas – kuriems, kaip primena šeštadienį švęsta Atsimainymo šventė, Jėzus ant Taboro kalno leido pamatyti savo dieviškąją šlovę, savo galutinę pergalę prieš mirtį. Vėliau, per Velykas, nukryžiuotas ir prisikėlęs Kristus galutinai atskleis savo dieviškumą, visiems žmonėms dovanodamas savo išganančios meilės dovaną. Šventieji yra tie, kurie priėmė šią dovaną ir tapo tikraisiais Gyvojo Dievo garbintojais, kurie nekeldami jokių sąlygų myli jį kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Jau priartėjusiame Koelno susitikime Bažnyčia trokšta šį šventumą, šią meilės viršūnę, pasiūlyti visam trečiojo tūkstantmečio jaunimui.

Kas gi kitas geriau už Mariją gali mus palydėti šituo šventumo keliu? Kas gi geriau už Ją gali mus pamokyti kaip garbinti Kristų? Ypač jaunajai kartai jinai tepadeda Kristuje atpažinti Dievo veidą, garbinti jį, mylėti ir nuoširdžiai jam tarnauti.