Vatikano pareiškimas dėl Izraelio pareigūno pasisakymų.
Prieš kelias dienas jau kalbėjome apie nesusipratimus, ar net tam tikra prasme – diplomatinį
incidentą, visai nelauktai kilusį Šv. Sosto ir Izraelio santykiuose. Izraelis pareiškė
nepasitenkinimą dėl to, kad popiežius Benediktas XVI smerkdamas pastarosiomis dienomis
Londone ir Turkijoje įvykdytus teroristinius pasikėsinimus, nepasmerkė liepos 12 dieną
Netanijos miestelyje prie Telavivo įvykdyto pasikėsinimo. Izraelio valstybės nepasitenkinimas
buvo pareikštas oficialaus diplomatinio demaršo forma. Tuo klausimu apaštalinis nuncijus
Izraelyje buvo pakviestas aiškintis į Izraelio užsienio reikalų ministeriją. Kaip
jau kalbėjome, reaguodamas į tai, Vatikano spaudos salės direktorius Joaquin Navarro
Valls, pirmadienio vakarą paskelbė pareiškimą, kuriame priminė nuo seno žinomą Popiežių
ir Bažnyčios nuostatą terorizmo klausimu. Popiežių ir Bažnyčios mokyme terorizmas
smerkiamas visada ir visur, nepriklausomai nuo to, prieš ką teroristiniai veiksmai
nukreipti ir kur jie vykdomi. Tačiau, Izraelis, atrodo, nori ir toliau tęsti polemiką
dėl prieš Izraelio piliečius vykdomų išpuolių tariamo nesmerkimo. Izraelyje leidžiamas
dienraštis Jerusalem Post antradienį išspausdino Izraelio užsienio reikalų ministerijos
pareigūno pavarde Barkan pasisakymus, kuriuose teigiama, kad prieš žydus vykdomų palestiniečių
teroristų išpuolių nesmerkia ne tik popiežius Benediktas XVI, bet panašios pozicijos
laikęsis ir popiežius Jonas Paulius II. Šv. Sostas šiuos pasisakymus palaikė pretenzingais
su tiesa prasilenkiančiais prasimanymas ir į juos reagavo ilgoku ir gana griežtu nauju
oficialiu pareiškimu, kurį Vatikano spaudos salė paskelbė ketvirtadienio vakarą.
Pareiškime
visų pirma tvirtinama, kad pareikštas priekaištas dėl to, kad popiežius Benediktas
XVI savo kalboje po sekmadienio, liepos 24-osios, vidudienio maldos nepaminėjo teroristinės
atakos liepos 12 dieną, įvykdytos Netanijoje, ir patiems šio kaltinimo autoriams nuo
pat pradžių turėtų atrodyti visiškai nepagrįstas. Neturi jokio pagrindo ir užuominos
apie tariamą popiežiaus Jono Pauliaus tylėjimą po pasikėsinimų praeityje įvykdytų
prieš Izraelį. Prasilenkia su tiesa taip pat tvirtinimai, jog Izraelio atstovai pakartotinai
reikalavę, kad išrinkus naują popiežių Vatikanas pakeistų savo požiūrį. Dėl to, dar
kartą primenama, jog popiežius Jonas Paulius II daug kartų smerkė teroristinius išpuolius
prieš Izraelį. Prie šio pareiškimo pridėta pusantro puslapio smulkiu šriftu surašyta
nota, kurioje chronologine tvarka išvardyti įvairūs Jono Pauliaus II vieši pasisakymai,
kuriuos smerkiami teroristiniai išpuoliai prieš Izraelio gyventojus ir kalbama apie
jų teisę saugiai ir taikiai gyventi savo šalyje. Šiame sąraše paminėti 23 popiežiaus
pasisakymai, nurodant jų datą ir vietą.
Pareiškime toliau sakoma, kad dėl įvairų
priežasčių ne po kiekvieno atskiro teroristinio pasikėsinimo buvo įmanoma tuoj pat
skelbti oficialų pareiškimą, nes dažnai tuoj pat po pakėsinimų sekdavo su tarptautinės
teisės normomis nesuderinami Izraelio atsakomieji veiksmai. Tad nebūtų buvę įmanoma
vienus smerkti, o dėl kitų veiksmų tylėti.
Vatikano spaudos salės pareiškimas
baigiamas gana griežto tono sakiniu: Kaip Izraelio valdžia, visiškai suprantamai,
neleidžia, kad kiti diktuotų, ką jinai turi kalbėti, taip ir Šventasis Sostas nenori
būti kitų mokomas dėl savo pareiškimų turinio ir tikslų.