Vatikano pareiškimas dėl Izraelio pareigūno pasisakymų.

Prieš kelias dienas jau kalbėjome apie nesusipratimus, ar net tam tikra prasme – diplomatinį incidentą, visai nelauktai kilusį Šv. Sosto ir Izraelio santykiuose. Izraelis pareiškė nepasitenkinimą dėl to, kad popiežius Benediktas XVI smerkdamas pastarosiomis dienomis Londone ir Turkijoje įvykdytus teroristinius pasikėsinimus, nepasmerkė liepos 12 dieną Netanijos miestelyje prie Telavivo įvykdyto pasikėsinimo. Izraelio valstybės nepasitenkinimas buvo pareikštas oficialaus diplomatinio demaršo forma. Tuo klausimu apaštalinis nuncijus Izraelyje buvo pakviestas aiškintis į Izraelio užsienio reikalų ministeriją. Kaip jau kalbėjome, reaguodamas į tai, Vatikano spaudos salės direktorius Joaquin Navarro Valls, pirmadienio vakarą paskelbė pareiškimą, kuriame priminė nuo seno žinomą Popiežių ir Bažnyčios nuostatą terorizmo klausimu. Popiežių ir Bažnyčios mokyme terorizmas smerkiamas visada ir visur, nepriklausomai nuo to, prieš ką teroristiniai veiksmai nukreipti ir kur jie vykdomi. Tačiau, Izraelis, atrodo, nori ir toliau tęsti polemiką dėl prieš Izraelio piliečius vykdomų išpuolių tariamo nesmerkimo. Izraelyje leidžiamas dienraštis Jerusalem Post antradienį išspausdino Izraelio užsienio reikalų ministerijos pareigūno pavarde Barkan pasisakymus, kuriuose teigiama, kad prieš žydus vykdomų palestiniečių teroristų išpuolių nesmerkia ne tik popiežius Benediktas XVI, bet panašios pozicijos laikęsis ir popiežius Jonas Paulius II. Šv. Sostas šiuos pasisakymus palaikė pretenzingais su tiesa prasilenkiančiais prasimanymas ir į juos reagavo ilgoku ir gana griežtu nauju oficialiu pareiškimu, kurį Vatikano spaudos salė paskelbė ketvirtadienio vakarą.

Pareiškime visų pirma tvirtinama, kad pareikštas priekaištas dėl to, kad popiežius Benediktas XVI savo kalboje po sekmadienio, liepos 24-osios, vidudienio maldos nepaminėjo teroristinės atakos liepos 12 dieną, įvykdytos Netanijoje, ir patiems šio kaltinimo autoriams nuo pat pradžių turėtų atrodyti visiškai nepagrįstas. Neturi jokio pagrindo ir užuominos apie tariamą popiežiaus Jono Pauliaus tylėjimą po pasikėsinimų praeityje įvykdytų prieš Izraelį. Prasilenkia su tiesa taip pat tvirtinimai, jog Izraelio atstovai pakartotinai reikalavę, kad išrinkus naują popiežių Vatikanas pakeistų savo požiūrį. Dėl to, dar kartą primenama, jog popiežius Jonas Paulius II daug kartų smerkė teroristinius išpuolius prieš Izraelį. Prie šio pareiškimo pridėta pusantro puslapio smulkiu šriftu surašyta nota, kurioje chronologine tvarka išvardyti įvairūs Jono Pauliaus II vieši pasisakymai, kuriuos smerkiami teroristiniai išpuoliai prieš Izraelio gyventojus ir kalbama apie jų teisę saugiai ir taikiai gyventi savo šalyje. Šiame sąraše paminėti 23 popiežiaus pasisakymai, nurodant jų datą ir vietą.

Pareiškime toliau sakoma, kad dėl įvairų priežasčių ne po kiekvieno atskiro teroristinio pasikėsinimo buvo įmanoma tuoj pat skelbti oficialų pareiškimą, nes dažnai tuoj pat po pakėsinimų sekdavo su tarptautinės teisės normomis nesuderinami Izraelio atsakomieji veiksmai. Tad nebūtų buvę įmanoma vienus smerkti, o dėl kitų veiksmų tylėti.

Vatikano spaudos salės pareiškimas baigiamas gana griežto tono sakiniu: Kaip Izraelio valdžia, visiškai suprantamai, neleidžia, kad kiti diktuotų, ką jinai turi kalbėti, taip ir Šventasis Sostas nenori būti kitų mokomas dėl savo pareiškimų turinio ir tikslų.