Rugsėjo 27-ąją bus minima pasaulinė turizmo diena. Šiemet jos tema: „Turizmas ir transportas.
Nuo Jules‘o Verne’o pasaulio vizijų iki dvidešimt pirmojo amžiaus tikrovės“. Iki Pasaulinės
turizmo dienos likus maždaug porai mėnesių, panašiai kaip ir kitais metais, paskelbtas
iai progai skirtas popie˛iaus laikas. iemetinį laišką pasirašė ne pats popiežius
Benediktas XVI, bet jo vardu – Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Angelo Sodano.
Vieai paskelbtas laikas, kaip kasmet, adresuotas turizmo sielovada besirūpinančios
Popiežiškosios migrantų ir keliautojų sielovados tarybos pirmininkui kardinolui Stephenui
Fumio Hamao.
Popiežiaus laiške, žinoma, nenagrinėjama transporto priemonių
evoliucija ir devynioliktojo amžiaus prancūzų rašytojo fantastinių vizijų išsipildymas
dvidešimt pirmojo amžiaus technologijose, tačiau kalbama apie tai, kas turizmo sferose
rūpi Bažnyčiai, tai yra apie religinius, moralinius ir humanistinius turizmo aspektus.
Nors problemos, į kurias norima atkreipti pasaulio viešosios nuomonės dėmesį kasmet
minint pasaulinę turizmo dieną, nėra tiesiogiai susijusios su sielovada ar Bažnyčios
misija pirmąja prasme, vis dėlto sudėtingas turizmo fenomenas ir jo dvasiniai bei
moraliniai aspektai Bažnyčiai rūpi. Dėl to, jau daug metų Pasaulinėje turizmo organizacijoje
yra akredituotas nuolatinis Šv. Sosto stebėtojas, o popiežius pasaulinės turizmo dienos
proga kasmet paskelbia kreipimąsi, kuriame atkreipia dėmesį į įvarius turizmo aspektus.
Labai
svarbu,- sakoma iemetinei turizmo dienai skirtame laike,- kad atsakingieji už turizmo
organizavimą pirmiausia stengtųsi kurti palankias sąlygas keliaujančių žmonių taikiam
ir visapusiškai vaisingam susitikimui su lankomų vietų gyventojais, jų papročiais
ir vertybėmis. Kuriant turizmo struktūras, nustatant prioritetus ir organizuojant
įvairias turizmo formas visuomet reikia siekti pagrindinio kiekvienos žmogiškos veiklos
tikslo – žmogaus asmens gerovės ir bendro gėrio. Turistas, keliaujantis žmogus turi
vadovautis troškimu sutikti kitus žmones, gerbdamas jų asmeninį, kultūrinį ir religinį
skirtingumą, turi būti atviras pagarbiam dialogui, turi vadovautis solidarumo ir taikos
vertybėmis. Laiške užsiminta ir apie specifines krikščionių pareigas. Turistai gausiai
lanko krikščioniškus architektūros ir meno paminklus. Tačiau vien to negana, reikia
turistams parodyti ir krikščionybės paminkluose gyvą krikščionišką dvasią, reikia
parodyti gyvą Bažnyčią. Nuo pat krikščionybės pradžios, keliaujantys žmonės buvo pagrindiniai
Gerosios Naujienos nešėjai, o žmonių gausiai lankomis vietos buvo svarbūs krikščioniško
gyvenimo židiniai. Panašiai tebūnie ir šiandien. Turizmas, ypač jei keliauja krikščionys
ar jei lankomos krikščionei brangios vietos, tebūnie ir krikščioniško tikėjimo vertybių
skelbimo variklis.