Srebrenicos žudynių dešimtosios metinės

Šiomis dienomis sukanka 10 metų nuo vieno žiauriausių Balkanų karo epizodų – Srebrenicos žudynių. Serbų kariai per kelias dienas nužudė aštuonis tūkstančius Srebrenicos miesto civilių gyventojų.

Srebrenicoje, nedideliame Bosnijos – Hercegovinos mieste, prieš karą gyveno maždaug 35 tūkstančiai žmonių, kurių maždaug trys ketvirtadaliai buvo Bosnijos musulmonai. 1995 metų pradžioje mieste buvo prisiglaudę daug pabėgėlių, tad laikinai gyventojų skaičius buvo pasiekę apie 60 tūkstančių. 1995 metų liepos 11 dieną miestą užėmė generolo Mladičiaus vadovaujama Bosnijos serbų kariuomenė, prieš tai paėmusi įkaitais Jungtinių Tautų kontingentui priklausiusius Olandijos karius. Per savaitę, nuo liepos 12-osios iki 18-sosios, serbai barbariškai nužudė aštuonis tūkstančius žmonių. Šios pasibaisėtinos žudynės nebuvo, kaip kartais mėginta aiškinti, įkvėptos tik keršto ir karo beprotybės, bet buvo sistemingos, tuometinių Bosnijos serbų vadovų šaltai suplanuotos. Beveik visi nužudytieji buvo vyrai nuo 18 iki 70 metų amžiaus, tai yra galintys kovoti su ginklu rankoje.

Praėjus dešimčiai metų nuo anų kraupių įvykių, jų paliktos žaizdos žmonių atmintyje dar kraujuoja. Taip pat dar nenubausti ir pagrindiniai šių žudynių kaltininkai – tuometinės Bosnijos serbų valstybės prezidentas Radovanas Karadžičius ir kariuomenės vadas generolas Vladko Mladičius. Abu jie paskelbti karo nusikaltėliais, tačiau nepavyksta jų suimti; abu sėkmingai slapstosi, greičiausiai pačioje Bosnijoje Hercegovinoje. Jau vien tai, kad nesugebama surasti šių dviejų nusikaltėlių, kad jie suranda kas jiems padeda slapstytis, liudija, jog kai kurių žmonių sąžinėse Balkanų karas dar iki galo nepasibaigęs.

Anomis Srebrenicos žudynių dienomis prieš dešimtį metų, kol dar nebuvo žinomi to baisaus nusikaltimo mastai, popiežius Jonas Paulius II 1995 metų liepos 16 dieną kreipdamasis į visą pasaulį kalbėjo:

Informacijos priemonių perduodamos žinios ir vaizdai iš Bosnijos, ypač iš Srebrenicos ir Zepos, byloja į kokią niekšybės bedugnę nusmuko Europa ir visa žmonija. Jokia priežastis, joks projektas negali pateisinti tokių barbariškų veiksmų ir metodų: tai nusikaltimai prieš žmoniją. Tai, kas dedasi prieš viso pasaulio akis, yra mūsų civilizacijos pralaimėjimas. Tie nusikaltimai ateity bus minimi, kaip liūdniausi Europos istorijos įvykiai.