Penktadienio rytą popiežių Benediktą XVI Vatikane aplankė Vengrijos prezidentas Ferenc
Madl. Po privataus pokalbio su Šv. Tėvu ir po protokolinės dalies, kurios metu buvo
pristatyti Benediktui XVI kartu atvykusios oficialios delegacijos nariai, Vengrijos
prezidentas taip pat aplankė Šv. Petro bazilikos kriptoje esantį popiežiaus Jono Pauliaus
II kapą.
Dešimt milijonų gyventojų turinčioje Vengrijoje katalikai sudaro šiek
tiek daugiau negu šešiasdešimt procentų. Katalikas yra ir Vengrijos prezidentas.
*
* *
Penktadienį su Šv. Tėvu taip pat susitiko su u˛ katalikų Bažnyčios ekumeninį
dialogą su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis ir bendrijomis atsakingas Popiežiškosios
krikščionių vienybės tarybos primininkas kardinolas Walter Kasper.
Prieš savaitę,
birželio 20 – 23 dienomis, jis lankėsi Maskvoje. Nors grįžęs iš Maskvos kardinolas
nepaskelbė jokio pareiškimo apie susitikimus su Rusijos ortodoksų Bažnyčios vadovais,
tačiau prieš jam išvykstant į Maskvą Vatikano spaudos salė oficialiai informavo, jog
kardinolas vyko į Maskvą tęsti dialogo su Ortodoksų patriarchatu, pradėto popiežiaus
Benedikto XVI pontifikato inauguracijos iškilmių metu.
Kai prieš keliolika
metų žlugo Sovietų Sąjunga buvo dedamos nemažos viltys į katalikų Bažnyčios ekumeninį
dialogą su laisvos Rusijos ortodoksų Bažnyčia. Šios viltys pasitvirtino tik dalinai,
nes labai greit dvišaliuose katalikų ir Rusijos ortodoksų santykiuose iškilo visokiausių
problemų. Maskvos patriarchatas ėmė kaltinti katalikų Bažnyčią prozelitizmo vykdymu
Rusijoje ir Ukrainoje. Prieš kelerius metus, kai Rusijoje buvo įsteigtos keturios
katalikų vyskupijos, santykiai buvo net tiek pablogėję, kad iš Rusijos buvo išvarytas
vienas iš tų naujų keturių vyskupijų ordinarų. Buvo taip pat nemažai kalbama apie
popiežiaus Jono Pauliaus II norą aplankyti Rusijos katalikus ir apie Maskvos patriarcho
nenorą popiežių Rusijoje priimti ar net i viso kur nors kitur su juo susitikti. Dviejų
seseriškų Bažnyčių santykiai šiek tiek pagerėjo pernai vasarą, kuomet Maskvos patriarchatui
buvo padovanota Vatikane kelis dešimtmečius saugota Kazanės Dievo Motinos ikona. Maskvos
Bažnyčia taip pat palankiai reagavo į popie˛iaus Benedikto XVI išrinkimą. Rusijos
ortodoksų Bažnyčios delegatai dalyvavo ir Jono Pauliaus II laidotuvėse, ir popiežiaus
Benedikto XVI pontifikato inauguracijos iškilmėse, o patriarchas Aleksijus bent porą
kartų viešai užsiminė, jog jis tikisi pradėti su katalikais dalykišką dialogą. Dabar,
būtent tuo tikslu – megzti ir tęsti dialogą – į Maskvą buvo nuvykęs už katalikų Bažnyčios
santykius su kitomis krikščioniškomis Bažnyčiomis atsakingas kardinolas Walter Kasper,
o apie savo vizitą penktadienio rytą vykusios audiencijos metu jis informavo Šv. Tėvą.
*
* *
Kitoje audiencijoje popiežius Benediktas XVI priėmė ilgametį apaštalinį
nuncijų, o dabar Šv. Pauliaus už Romos miesto sienų bazilikos arkikunigą italą arkivyskupą
Andrea Lanza Cordero di Montezemolo. Trečiadienį, šventųjų Petro ir Pauliaus šventės
dieną įvyko iškilmingas arkivyskupo ingresas į Šv. Pauliaus baziliką. Popiežius Benediktas
XVI Šv. Pauliaus bazilikos arkikunigu arkivyskupą Andrea Cordero Lanza di Montezemolo
paskyrė prieš mėnesį, šių metų gegužės 31-ąją. Tą dieną paskelbtu motu proprio „Senoji
ir garbingoji bazilika“ Šv. Tėvas taip pat pakeitė juridinį ir sielovadinį bazilikos
statusą. Anksčiau Šv. Pauliaus bazilika turėjo teritorinės abatijos statusą, tai yra
buvo tarsi maža, abato valdoma vyskupija. Nuo gegužės 31-osios Šv. Pauliaus bazilikai
buvo suteiktas toks pat statusas kaip ir kitoms didžiosioms, vadinamosios patriarchalinėms
Romos bazilikoms. Nuo to dienos, jau ne benediktinų abatui, bet Šv. Sostui pavaldžią
baziliką administruoja popiežiaus paskirtas arkikunigas, italas arkivyskupas Andrea
Cordero Lanza di Montezemolo, kurį Benediktas XVI šį penktadienį priėmė audiencijoje.
*
* *
Dar dviejose penktadienio ryto audiencijose Šv. Tėvas priėmė dviejų amerikietiškų
katalikiškų filantropiškų organizacijų - „Popiežiškosios fundacijos“ ir Kolumbo riterių
vadovus. Su popiežiumi Benediktu XVI susitiko „Popiežiškosios fundacijos“ valdybos
nariai Baltimorės arkivyskupas kardinolas William Henry Keeler, Vašingtono arkivyskupas
kardinolas Theodore Edgar McCarric ir Filadelfijos arkivyskupas kardinolas Justin
Francis Rigali, o taip pat Kolumbo riterių vadovas profesorius Carl Aderson ir vyriausiasis
kapelionas, Jungtinių Amerikos Valstijų Bridgeporto vyskupas William Lori.
Kolumbo
riteriais vadinama organizacija yra viena stambiausių katalikiškos šalpos brolijų,
veikianti Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose vadinamojo Vakarų pasaulio šalyse.
Ši organizacija remia įvairius katalikiškus šalpos projektus, finansuoja katalikų
žiniasklaidą, praeityje, o taip pat ir pastaruoju metu, yra parėmusi kai kuriuos meno
vertybių restauravimo darbus Vatikane. Šią organizaciją 1882 metais Jungtinėse Valstijose
įkūrė kunigas Michael McGivney. Šiandien jai Amerikoje ir kitose šalyse kituose žemynuose
priklauso daugiau kaip pusantro milijono žmonių.
Tuo tarpu kita amerikietiška
katalikiška šalpos organizacija, vadinama „Popiežiškuoju fondu“ buvo įkurta palyginti
neseniai – 1990 metais. Ją įkūrė buvęs Filadelfijos arkivyskupas, dabar jau miręs,
kardinolas John Krol. Taip pat ir pastaroji amerikiečių organizacija remia įvarius
katalikiškus šalpos projektus, savo labdaringą veiklą derindama su Šv. Sostu.
*
* *
Galiausiai šeštojoje ir paskutinėje penktadienio audiencijoje, įvykusioje
ne iš ryto kaip kitos penkios, bet po pietų, Šv. Tėvas susitiko su naujuoju Tikėjimo
mokslo kongregacijos prefektu arkivyskupu Williamu Josephu Levada.
Kaip žinoma,
iki popiežiaus Jono Pauliaus II mirties šių metų balandžio 2 dieną, Tikėjimo mokslo
prefekto pareigas ištisus 24 metus ėjo popiežiumi Benediktu XVI balandžio 19 dieną
išrinktas kardinolas Josephas Ratzingeris.
Naujasis prefektas arkivyskupas
William Joseph Levada prieš kelis dešimtmečius jau yra dirbęs Tikėjimo mokslo kongregacijoje.
Būdamas dar jaunas kunigas, po studijų Romoje, 1976 metais buvo jis buvo pakviestas
dirbti kongregacijoje; tuo pat metu taip pat dėstė teologiją Grigaliaus universitete.