Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį

Sekmadienį, prieš vidudienio maldą, į Šv. Petro aikštę susirinkusiems tikintiesiems popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie birželio 20 dieną, tai yra šį pirmadienį, minimą Pasaulinę pabėgėlių dieną. Šia, Jungtinių Tautų organizacijos įvesta, kasmet minima pasauline diena norima nuolat priminti pasaulinei valstybių ir žmonių bendrijai iš gimtųjų namų prievarta išvarytų žmonių dramą. Prie šio kasmetinio minėjimo prisijungia ir katalikų Bažnyčia.

Krikščionių bendrija atjaučia visus kenčiančius pabėgėlio dalią, stengiasi jiems padėti ir liudija jiems savo meilę konkrečiais solidarumo darbais, kad kiekvienas, atsidūręs toli nuo savo gimtojo krašto, atrastų tėvynę Bažnyčioje, kurioje nieks nėra svetimšalis. Meilės pareigą kenčiantiems savo broliams, pasiryžimą kurti solidaresnę visuomenę, krikščionys savyje gaivina dalyvaudami Eucharistijos sakramento šventime. Kas maitinasi Kristumi prie Eucharistijos stalo, tas stengiasi ir visu savo gyvenimu būti panašus į Kristų. O tikrai krikščioniškai gyvena tas, kas tarnauja silpniems ir į nelaimes patekusiems žmonėms. Veiklios meilės liudijimas yra ir mūsų dalyvavimo liturgijoje autentiškumo matas. Eucharistijos metai, kuriuos šiemet švenčiame, tepadeda vyskupijų ir parapijų bendruomenėms kovoti su skurdu ir žmonių vargais, kurių tiek daug dabartiniame pasaulyje. Mergelės Marijos ypatingos globos prašome pabėgėlių šeimų vaikams. Marija, kartu su Juozapu ir kūdikiu Jėzumi asmeniškai išgyveno pabėgėlių dramą, kai Šventajai šeimai teko bėgti į Egiptą nuo Erodo persekiojimų. Melskime Švenčiausiąją Mergelę, kad mūsų broliai ir seserys pabėgėliai sutiktų savo kelyje žmonių supratimą ir pagalbą.

Po vidudienio maldos popiežius Benediktas XVI pasveikino Varšuvoje tą pačią valandą vykusios iškilmės dalyvius.

Sekmadienį buvo aukojamos Lenkijos Eucharistinio kongreso uždarymo Mišios ir jų metu paskelbti trys nauji Lenkijos Bažnyčios palaimintieji, apie kuriuos jau kalbėjome vakardienos mūsų laidoje. Varšuvoje aukotose iškilmingose Mišiose, kartu su lenkų vyskupais dalyvavo Ukrainos Lvovo lotynų apeigų ir unitų arkivyskupai. Lenkijos ir Ukrainos katalikų vadovai perskaitė atsiprašymo už lenkų ukrainiečiams ir ukrainiečių lenkams praeityje padarytas skriaudas ir susitaikinimo aktą. Buvo taip pat paskelbtas ilgesnis abiejų šalių katalikų vyskupų laiškas, kuriame iš krikščioniškų artimo meilės pozicijų žiūrima į sudėtingą abiejų tautų santykių istoriją, ypač į antrojo pasaulinio karo pabaigos ir pirmųjų pokario metų laikotarpį. Ukrainiečiai ir lenkai vieni kitiems atleidžia ir prašo atleidimo vardan taikios ir broliškos ateities.