Paryžiuje pirmadienį prasidėjo Prancūzijos vyskupų plenarinė asamblėja. Didžiausias
vyskupų dėmesys iki trečiadienio vykstančiuose posėdžiuose yra skirtas dviem temom:
jau kurį laiką vykdomai episkopato reformai ir laicizmo klausimui praėjus šimtmečiui
nuo Bažnyčios ir valstybės atskyrimą laidavusio įstatymo priėmimo. Prancūzijos dienraštis
“Liberation” pirmadienio laidoje paskelbė pokalbį su naujuoju Paryžiaus arkivyskupu
Andre Vingt-Trois. Ganytojas pasidalijo mintimis opiausiais bažnytinio gyvenimo klausimais.
Pasak Vingt-Trois, netikslu mažesnį dalyvavimą sekmadienių Eucharistijoje aiškinti
nesidomėjimu tikėjimu. Katalikų dalyvavimas mišiose praretėjo, bet pagausėjo ypatinguose
renginiuose. Paryžiaus vyriausiasis ganytojas paminėjo du pavyzdžius: Romoje neregėtas
minias pritraukusi popiežiaus Jono Pauliaus II mirtis ir Didžiąją savaitę Paryžiuje
vykusi Kryžiaus kelio procesija. Dienraščiui suteiktame pokalbyje arkivyskupas Vingt-Trois
taip pat dalijosi mintimis apie Prancūzijos Bažnyčios rūpestį kaip valstybė galėtų
padėti parapijoms statydintis joms reikalingus maldos namus nepažeidžiant įstatymu
numatyto Bažnyčios atskyrimo nuo valstybės. Dar viena pokalbio tema buvo dėl santykių
su islamu. Paryžiaus arkivyskupas pažymėjo, jog islamo plėtra Prancūzijoje privertė
valstybę pripažinti, kad religija negali būti laikoma kaip vien tik privačių interesų
sferai priklausantis reiškinys. Prancūzijos vyskupų plenarinės asamblėjos darbų išvados
bus pristatytos visuomenei šį ketvirtadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje.