Prieš 25 metus Jonas Paulius II lankė UNESCO.

Lygiai prieš 25 metus, 1980 metų birželio 2 dieną, popiežius Jonas Paulius II aplankė Paryžiuje veikiančią Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO ir iš jos tribūnos pasakė kalbą organizacijoje akredituotiems jai priklausančių pasaulio šalių atstovams. Pastaroji sukaktis – popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo 25-osios metinės, pažymėta Paryžiuje ketvirtadienį surengtu kolokviumu, kuriame Šventajam Sostui atstovavo buvęs Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius, tai yra pasaulietinių valstybių užsienio reikalų ministro analogas, dabartinis Šventosios Romos Bažnyčios bibliotekininkas ir archyvaras kardinolas Jean-Louis Tauran.

1980 metų birželio 2 dieną įvykęs popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas UNESCO rūmuose Paryžiuje buvo dalis pirmosios jo apaštalinės kelionės į Prancūziją, trukusios keturias dienas. Nuo Jono Pauliaus II išrinkimo dar nebuvo praėję nė dviejų metų, o vizitas Prancūzijoje buvo jau šeštoji jo apaštalinė kelionė į užsienį. Prieš Prancūziją, Jonas Paulius II jau buvo aplankęs Meksiką, Airiją, Lenkiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Turkiją, o taip pat ir Afrikos žemyną. Nors, žvelgiant iš viso pontifikato perspektyvos, tai buvo tik apaštalinių kelionių pradžia, nes iki pontifikato pabaigos iš viso buvo surengtos net 104 Jono Pauliaus II apaštalinės kelionės.

Iš UNESCO tribūnos 1980 birželio 2 dieną sakytoje kalboje Jonas Paulius II priminė kultūros ir mokslo žmonių atsakomybę už pasaulio ateitį, jų pareigą savo veikla ir savo moraliniu autoritetu kurti ˛monijos pa˛angą, grįsta kiekvieno žmogaus asmens teisių pripažinimu. Jungtinių Tautų mokslo švietimo ir kultūros organizaciją popiežius pavadino viso pasaulio areopagu. Kalbėdamas šiam rinktiniam pasaulio atstovų susirinkimui Jonas Paulius II priminė tris pagrindinius krikščioniškojo humanizmo dėsnius: etikos pirmumą prieš techniką, asmens pirmumą prieš daiktą, dvasios prieš medžiagą. Kultūra yra esminė žmogaus egzistencijos dimensija, o žmogaus asmuo yra pagrindinis kiekvienos kultūros veikėjas ir tikslas. Jei kyla grėsmė žmogaus asmens neliečiamumui ir jo teisėms, kyla grėsmė ir žmonijos kultūrai. Prieš 25 metus Paryžiuje sakytoje kalboje Jonas Paulius II taip pat palietė vėliau savo pontifikato metais daug kartų gvildentą religijos ir kultūros santykių temą. Neginčijami istoriniai faktai liudija apie krikščionybės ir Europos kultūros tarpusavio ryšius. Nebus pasakyta per daug,- kalbėjo Jonas Paulius II,- jei tvirtinsime, kad visa Europa, nuo Atlanto iki Uralo, yra paženklinta krikščioniškosios kultūros žymėmis. Pastaroji tema Jono Pauliaus II mokyme dažnai buvo kartota pastaraisiais metais kai vyko diskusijos dėl Europos konstitucijos ir ypač dėl Europos kultūros raidos apibendrinimo jos preambulėje. UNESCO prieš 25 metus sakytoje kalboje popiežius taip pat pabrėžė šeimos primatą, nes šeima yra ta vieta ir ta aplinka, kuri kiekvieną naują žmogų įveda į kultūrą. Nuo šeimos kokybės, nuo jos išpažįstamų vertybių, nuo šeimos tvirtumo priklauso kiekvienos asmenybės, kiekvieno naujo visuomenės nario pasirengimas būti savosios kultūros dalyviu ir kūrėju. Popiežius Jonas Paulius II taip pat įspėjo prieš jau tuomet, prieš 25 metu juntamą etikos ir mokslo atskyrimo pavojų. Etikos normų nepaisantį mokslą pavadino pavojumi žmonijos ateičiai. Nemaža dalis Jono Pauliaus II kalbos taip pat buvo skirta branduolinio ginklavimosi keliamiems pavojams. Į mokslo ir kultūros atstovus popiežius kreipėsi kaip į tuos, kurie tarsi įkūnija visos žmonijos sąžinę, ir ragino juos savo autoritetu ir savo veikla gelbėti žmoniją nuo karo grėsmės.

Kai popiežius Jonas Paulius II prieš 25 metus kalbėjo iš UNESCO tribūnos, pasaulis dar gyveno šaltojo karo sąlygomis, ypač Europą dar dalino pusiau ideologijų, ūkinių ir politinių santvarkų siena. Tačiau popiežiaus Jono Pauliaus II tą dieną Paryžiuje iškeltos problemos ne mažiau aktualios ir šiandien, kai geopolitinės situacija yra radikaliai pasikeitusi. Apie Jono Pauliaus II įvardintų problemų aktualumą, apie popiežiaus įtaką jas sprendžiant, apie pastarojo meto kultūros raidą buvo kalbama Paryžiuje šį ketvirtadienį vykusiame kolokviume, kuriame Šventajam Sostui atstovavo kardinolas Jean-Louis Tauran.