Popiežius susitiko su vizitą Ad Limina baigiančiais Burundžio vyskupais.

Šeštadienį popiežius Benediktas XVI susitiko su grupe Burundžio vyskupų, baigiančių vizitą Ad Limina.

Burundis, panašiai kaip ir kaimyninė Ruanda, dvidešimtojo amžiaus pabaigoje išgyveno neapsakomai žiaurų pilietinį karą. 1994 metais prasidėję politiniai neramumai, greit virto dviejų pagrindinių genčių tusti ir hutu tarpusavio skerdynėmis, kuriose buvo nužudyti šimtai tūkstančių žmonių. Neretai taip pat ir katalikai, pamiršę savo krikščionišką tapatybę ir pašaukimą, ėjo žudyti kitos genties žmonių. Dabar jau kelinti metai karas pasibaigęs, tačiau pilietinė santaika dar toli gražu neatstatyta, o žudynių paliktos gilios žaizdos žmonių atmintyje dar ilgai turės būti gydomos. Dėl to ir popiežius Benediktas XVI Burundžio vyskupams skirtoje vizito Ad Limina užbaigimo kalboje daugiausia dėmesio skyrė santaikos atkūrimo būtinumui. Evangelija turi būti vaistas gydantis kiekvieno žmogaus atmintį ir širdį,- sakoma popiežiaus kalboje. Evangelija turi padaryti žmones atspariais neapykantos ir keršto pagundoms. Naujus broliškus žmonių santykius tepadeda kurti taip pat pavyzdžiai tų krikščionių, kurie pilietinio karo baisumų sutemose nepasidavė keršto aistrai ir herojiškai liudijo savo ištikimybę Kristui. Popiežius taip pat paminėjo 2003 metų pabaigoje nužudytą apaštalinį nuncijų Burundyje airių tautybės arkivyskupą Michaelą Courtney, kuris paaukojo gyvybę eidamas Bažnyčios jam skirtą misiją.

Evangelija tikrai gydo žaizdas žmonių atmintyje ir širdyse,- sakoma popiežiaus kalboje Burundžio vyskupams. Dėl to, Bažnyčia yra pašaukta Evangelijos skelbimu dalyvauti visuomenės susitaikinimo misijoje. Popiežius Benediktas XVI taip pat priminė lygiai prieš 10 metų paskelbtą savo pirmtako popiežiaus Jono Pauliaus II posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Ecclesia in Africa“. Šis dokumentas – Afrikai skirto vyskupų Sinodo darbo vaisius, išsamiai išnagrinėjęs Afrikos problemų priežastis ir nurodęs veikimo gaires Afrikos Bažnyčiai, pašauktai darbuotis dėl dvasinės, o taip pat ir dėl socialinės bei materialinės žmonių gerovės, ir šiandien tebūnie Afrikos bendruomenių ganytojų charta. Afriką kamuojantis didysis materialinis skurtas ir teisingumo stoka, stumia žmones ir į dvasinį skurdą. Bažnyčia turi veiksmingai atsispirti šiam procesui ir suteikti tvirtą pagrindą žmonių vilčiai susilaukti geresnio rytojaus.