Šeštadienio pavakare Vatikano Šv. Petro bazilikoje aukotų Mišių metu buvo paskelbtos
dvi naujos palaimintosios – devynioliktajame ir dvidešimtajame amžiuje gyvenusios
seserys vienuolės, artimo meilės apaštalės, ispanė Ascension Nicol Goni ir vokiečių
kilmės amerikietė Marianne Cope.
Skirtingai negu buvo įprasta per pastaruosius
daugiau kaip tris dešimtmečius, beatifikacijos Mišioms vadovavo ne pats popiežius,
bet Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva Martins.
Beatifikacijos
tvarkos pakeitimas yra šio pontifikato naujovė. Popiežius Benediktas XVI nusprendė
grąžinti anksčiau galiojusią palaimintųjų skelbimo tvarką. Po Jono Pauliaus II pontifikato
metais vykusių dešimčių beatifikacijos iškilmių ir jų metu paskelbtų šimtų naujų palaimintųjų
buvome įpratę matyti, kad naujus palaimintuosius iškilmingai skelbia pats Popiežius.
Iš tiesų tokia tvarka buvo įvesta tik popiežiaus Pauliaus VI laikais. Pirmajai beatifikacijai
popiežius vadovavo 1971 metais. Prieš tai beatifikacijos vykdavusios panašia forma,
kurią dabar grąžina popiežius Benediktas XVI. O jei pasižiūrėtume dar giliau į Bažnyčios
praeitį, matytume, kad ir pati beatifikacijų procedūra yra palyginti nesena, siekianti
tik septynioliktąjį amžių. Tuo metu, reikalaujant vietinėms Bažnyčioms, atsirado paprotys
dar neužbaigus skelbimo šventuoju bylos leisti būsimą šventąjį garbinti vietinėje
Bažnyčioje. Leidimas būsimą šventąjį garbinti ribotoje teritorijoje ilgainiui įgavo
beatifikacijos pavidalą.
Dviejų seserų vienuolių skelbimo palaimintosiomis
Mišios prasidėjo šeštadienį po pietų, 17 valandą Romos laiku. Beatifikacijos apeigos
vyko Mišių pradžioje, tarp Kyrie ir Gloria. Prie altoriaus priėję vyskupijų, iš kurių
buvo kilusios naujos palaimintosios, ordinarai paprašė, kad dvi seserys vienuolės
būtų įrašytas į palaimintųjų knygą ir trumpai pristatė dviejų vienuolių nuopelnus,
dėl kurių jos yra vertos būti pakeltomis į altorių garbę. Po to, Mišioms vadovaujantis
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Jose Saraiva Martins perskaitė
popiežiaus Benedikto XVI apaštališkąjį laišką.
Mes, patenkindami mūsų brolių
Fernando Sebastian Aguilar, Pamplonos arkivyskupo, ir James Michael Moynihan, Syracuse
vyskupo, taip pat daugelio kitų brolių vyskupų ir tikinčiųjų prašymus, atsiklausę
Šventųjų skelbimo kongregacijos nuomonės, mūsų Apaštališka galia leidžiame, kad garbingosios
Dievo Tarnaitės Ascension Nicol Goni ir Marianne Cope nuo dabar būtų vadinamos palaimintosiomis
ir kad būtų galima įstatymų numatytose vietose kasmet minėti jų šventę: Ascension
Nicol Goni vasario 24-ąją ir Marianne Cope sausio 23-ąją. Vardan Tėvo, ir Sūnaus,
ir Šventosios Dvasios. Amen. Pasirašyta Romoje, prie Šventojo Petro, 2005 Viešpaties
metų gegužės 14 dieną, pirmaisiais mūsų pontifikato metais. Popiežius Benediktas XVI.
Perskaičius
šį Apaštališkąjį laišką, abu beatifikacijos prašę vyskupai padėkojo Popiežiui ir po
to Mišios toliau buvo tęsiamos įprastine tvarka. Choras pradėjo giedoti Gloria.
Dabar
dar keletas žodžių apie dvi naujas palaimintąsias:
Ascension Nicol Goni gimė
1868 metais Ispanijoje. Įstojo į dominikonių ordiną. Trokšdama radikaliai liudyti
meilę Dievui ir žmonėms paprašė leidimo vykti dirbti misioniere Amazonės miškuose.
Tenai kartu su kitais misionieriais po keleto metų įkūrė naują vienuoliją – Seserų
Rožančiaus Dominikonų misionierių kongregaciją, kurios charizma buvo pagalba labiausiai
skurstantiems žmonėms, jų švietimas ir evangelizavimas. Naujos kongregacijos steigėja
mirė 1940 metais. Šiuo metu jos įkurtos kongregacijos seserys tęsia darbą Pietų Amerikoje,
Azijoje ir Europoje.
Marianne Cope gimė 1838 metais Vokietijoje. Jos pavardė
buvo Koob, tačiau kartu su tėvais emigravusi į Ameriką, priimdama Jungtinių Valstijų
pilietybę, pasivadino Cope. Būdama 24 metų įstojo į seserų pranciškonių ordiną. 1888
metais išvyko į Havajų salas dirbti tarp raupsuotųjų. Mirė 1918 metais. Ant sesers
Marianne Cope kapo užrašyti jos labai dažnai kartoti žodžiai: Šypsokis! Šypsena puošia
veidą.