Popiežius Benediktas XVI susitiko su Vatikane akredituotais ambasadoriais.

Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI priėmė Vatikane akredituotų diplomatinių misijų vadovus. Tai buvo pirmasis oficialus neseniai išrinkto naujo Popiežiaus susitikimas su diplomatiniu korpusu.

Kreipdamasis į diplomatus, popiežius Benediktas XVI pirmiausia padėkojo už sveikinimo žodį, kurį pradžioje visų vardu jam tarė Vatikane akredituoto diplomatinio korpuso dekanas. Visiems padėkojo už nepaprastą dėmesingumą paliudytą tomis balandžio mėnesio savaitėmis, kai mirė popiežius Jonas Paulius II ir buvo renkamas naujas popiežius; padėkojo už kasdienį ambasadorių darbą. Kreipdamasis į ambasadorius, Benediktas XVI sveikino taip pat ir vadovus tų šalių, kurioms ambasadoriai atstovauja. Popiežius paminėjo ir tas pasaulio valstybes, kurios dar neturi diplomatinių santykių su Šv. Sostu. Kai kurios šių šalių pareiškė užuojautą mirus popiežiui Jonui Pauliui II, o taip pat pasveikino išrinktą naują popiežių. Popiežius dėkojo ir sakė, jog jis tikisi, kad greit ir šios šalys paskirs savo atstovus prie Šventojo Sosto.

Ambasadoriams sakytoje kalboje Benediktas XVI taip pat prisiminė savo pirmtaką popiežių Joną Paulių II; pavadino jį nepavargstančiu Evangelijos misionieriumi, kuris keliaudamas per pasaulį skelbė žmonijos šeimos vienybę. Jis rodė kelią į Dievą, žadindamas visų geros valios žmonių sąžinę ir ragindamas kurti teisingumo, taikos ir solidarumo visuomenę, paremtą meile ir atlaidumu. Negalima taip pat užmiršti daugelio susitikimų su valstybių ir vyriausybių vadovais, su ambasadoriais, vykusių Vatikane, kurių metu jis gynė taiką.

Ir aš,- toliau kalbėjo popiežius Benediktas XVI,- esu kilęs iš šalies, kur taika ir brolybė yra artimos žmonių širdžiai, ypač tiems žmonėms, kaip aš, kurie kentėjo karą ir tos pačios tautos brolių padalinimą vardan nežmoniškų ideologijų, kurios prisidengusios svajonėmis ir iliuzijomis, vertė žmones traukti sunkų priespaudos jungą. Taigi suprantate,- kalbėjo Popiežius ambasadoriams,- kad aš ypatingą dėmesį skiriu žmonių dialogui. Jis yra svarbiausia konfliktų ir įtampos sprendimo priemone, kurios dėka šią mūsų žemę galime paversti taikos ir brolybės žeme. Visi kartu, suvieniję jėgas, tikintieji, valstybių vadovai, diplomatai ir visi geros valios žmonės, esame pašaukti kurti taikią visuomenę, nugalėti susipriešinimo pagundą. Dėl to reikia, kad kiekviena tauta remtųsi kilniausiomis savo dvasinio palikimo vertybėmis, kad norėtų dalintis su kitais savo dvasinėmis ir medžiagiškomis vertybėmis bendram labui. Siekiant šio tikslo, Bažnyčia nesiliauja skelbti ir ginti pagrindines žmogaus teises, kurios, deja, vis dar pažeidžiamos įvairiuose pasaulio regionuose; Bažnyčia darbuojasi, kad būtų pripažintos visų žmonių teisės į gyvybę, maistą, namus, darbą, sveikatos apsaugą, kad būtų ginamos šeimos ir vyktų visuomenės pažanga, gerbianti pagal Dievo paveikslą sukurtų vyro ir moters orumą. Būkite tikri,- sakė Popiežius,- jog katalikų Bažnyčia, savomis priemonėmis ir savosiose srityse, padės ginti žmogaus orumą ir tarnauti visų bendrai gerovei. Bažnyčia sau pačiai nereikalauja jokių privilegijų, o tik nori, kad jai būtų suteikta teisėta veikimo laisvė. Bažnyčia nori kurti santaiką tarp tautų ir nuoširdų bendradarbiavimą.

Pridursime, kad Šventasis Sostas šiuo metu palaiko diplomatinius santykius su beveik visomis pasaulio valstybėmis ir su daugeliu tarptautinių organizacijų. Su 174 valstybėmis užmegzti normalūs ambasadų lygio diplomatiniai santykiai, su Rusijos Federacija ir su Palestinos išsivadavimo organizacija palaikomi specialiųjų misijų rango diplomatiniai santykiai. Šv. Sostas taip pat palaiko diplomatinius santykius su Maltos Ordinu ir su Europos Sąjunga. Be to, Šv. Sostas taip pat priklauso daugiau kaip keturioms dešimtims tarptautinių organizacijų: pradedant Jungtinėmis Tautomis ir baigiant Pašto ir telekomunikacijos konferencija.