Ketvirtadienį buvo taip pat paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II testamento tekstas.
Kardinolų kolegija su Šv. Tėvo testamento turiniu susipažino jau trečiadienį, tačiau,
kadangi testamentas surašytas lenkų kalba, jo skelbimą buvo nuspręsta vieną dieną
atidėti, kad būtų parengtas vertimas. Taigi ketvirtadienį Jono Pauliaus II testamentas
buvo paskelbtas lenkų ir italų kalbomis.
Šv. Tėvo testamentas skiriasi nuo įprasto testamento, tai yra nuo oficialaus dokumento,
kuriame žmogus prieš mirtį išreiškia savo paskutinę valią. Formos prasme, Jono Pauliaus
II testamentas panašesnis į dvasinį dienoraštį, į Ganytojo minintis, kuriomis jis
nori pasidalinti su visa tikinčiųjų bendrija.
Testamentas susideda iš aštuonių ilgesnių arba trumpesnių dalių ir prierašų, pradėtų
rašyti 1979 metų kovo 6 dieną ir baigtų 2000 metų kovo 17 dieną. Visos testamento
dalys rašytos Vatikane vykstant Gavėniose rekolekcijoms.
Tokį ilgą, daugiau kaip dvidešimties metų, laikotarpį apimančiame testamente paminėtas
pasikėsinimas į popiežiaus gyvybę 1981 metais. Jonas Paulius II neturi abejonių: gyvas
išliko stebuklo dėka. O jei Dievas stebuklingai išgebėjo jo gyvybę, tai visas Jono
Pauliaus II gyvenimas dar labiau priklauso Dievui. Dėl to daug kartų testamente kalbama
apie visišką pasitikėjimą Apvaizda ir meldžiama, kad Dievo malonė lydėtų kiekvieną
gyvenimo akimirką, kad visas gyvenimas, taip pat ir kančia, būtų Dievo valios vykdymas
ir jo begalinio gailestingumo ir meilės liudijimas.
Yra keletas testamentinių, tiesiogine šio žodžio prasme, nurodymų. Visų pirma Jonas
Paulius II prašo, kad jo laidotuvėms būtų taikoma ta pati tvarka kaip ir popiežiaus
Pauliaus VI laidotuvių metu ir lapo paraštėje priduria, kad nori būti palaidotas ne
sarkofage, bet žemėje. Dėl laidotuvių sprendimus tepriima kardinolų kolegija, tačiau
jei kardinolai norėtų, jie gali atsižvelgti į popiežiaus tautiečių nuomonę. Pats Jonas
Paulius II patikslina, kad sakydamas „tautiečiai“, jis turi galvoje Krokuvos arkivyskupą
ir Lenkijos vyskupų konferenciją.