Naują Popiežių rinksianti konklava prasidės balandžio 18 d. - taip nusprendė IV generalinėje kongregacijoje dalyvavę kaldinolai.

Trečiadienį Vatikane įvyko ketvirtoji kardinolų generalinė kongregacija , kurioje nuspręsta, jog būsimą popiežių rinksianti konklava prasidės pirmadienį, balandžio 18 dieną.

Vatikano Spaudos Salės direktorius Joaquin Navarro Valls informavo, kad į ke tvirtąją kongregaciją buvo susirinkę 116 kardinolų. Tarp trečiosios ir ketvirtosios kongregacijos, tai yra nuo antradienio popietės iki trečiadienio ryto, į Romą atvykę kardinolai prieš prasidedant ketvirtajai kongregacijai davė priesaiką, kaip reikalauja vakuojančio sosto laikotarpį reglamentuojanti apaštališkoji konstitucija „Universi Dominici Gregis“. T rečiadienio rytą į Romą buvo atvykę jau 122 kardinolai i š 183. Kaip žinoma, pačioje naują popiežių rinksiančioje konklavoje, gali dalyvauti tik tie kardinolai, kurie popiežiaus mirties dieną dar nebuvo sulaukę 80 metų amžiaus. Tuo tarpu prieš konklavą vykstančiose kongregacijose gali dalyvauti visi kardinolai, taip pat ir tie, kurie neturi teisės dalyvauti konklavoje. Apaštališkoje konstitucijoje „Universi Dominici Gregis“ pasakyta, jog vyresni negu 80 metų kardinolai dalyvaudami generalinėse kongregacijose, jei nori, gali susilaikyti nuo balsavimo. Žinoma, kad kai kurie kardinolai dėl senyvo amžiaus ir ligų nepajėgs atvykti į Romą, tačiau kas negalės atvykti dar tikslinama.

Kaip minėta, naują popiežių rinksianti konklava prasidės balandžio 18 dieną, pirmadienį. Tai bus šešiolikta diena po popiežiaus Jono Pauliaus II mirties. Sosto vakavimo ir naujo popiežiaus rinkimų tvarką reglamentuojančioje apaštališkoje konstitucijoje „Universi Domini Gregis“ nurodyta, kad konklava turi prasidėti penkiolikai dienų praėjus po popiežiaus mirties, tačiau kardinolai, jei esama rimtų priežasčių, konklavos pradžią gali atidėti iki dvidešimtos dienos po popie˛iaus mirties, bet ne vėliau. Taigi dabar jau aišku – konklava prasideda balandžio 18-ąją. Iš ryto, kaip reikalaujama konstitucijoje, bus aukojamos Mišios „Pro Eligendo Papa“ – „Už renkamą Popiežių“. Mišių pradžia – 10 valandą Romos laiku. To pačios dienos popietę, tikslus l aikas dar nepaskelbtas, kardinolai u ž sidarys konklavoje.

Čia dar kartą primename, kad tai bus pirmoji konklava, kurios metu joje dalyvausiantys kardinolai nebus užsidarę viename pastate, bet konklavos metu gyvens Vatikano Šv. Mortos namuose, o balsuos Siksto koplyčioje. Dėl to, nuo pirmadienio, balandžio 18-osios popietės iki pat naujo popiežiaus išrinkimo bus visiškai izoliuota visa nedidelės Vatikano Miesto Valstybės pietinė dalis.

Trečiadienį po vidudienio vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatyti šios ketvirtosios kardinolų generalinės kongregacijos nutarimai, žurnalistai labai gyvai domėjosi pačia konklavos aplinka, konklavai paruoštos Siksto koplyčioje vidumi, Šv. Mortos namais, kur gyvens kardinolai. Buvo priminta, kad 1978 metais vykusiose konklavose žurnalistams buvo leista prieš pat rinkimų pradžią aplankyti Siksto koplyčią. Atsakydamas į šiuos klausimus, Vatikano spaudos salės direktorius Joaquin Navarro Valls paaiškino, kad lankyti Šv. Mortos namų neįmanoma dėl labai paprastos priežasties – juose šiuo metu jau gyvena kai kurie kardinolai ir negalima jiems trukdyti. Dėl Siksto koplyčios lankymo irgi būtų problemų. Navarro pranešė, kad šiuo metu yra akredituota 3500 ž urnali stų iš viso pasaulio. Visiems jiems leisti aplankyti Siksto koplyčią neįmanoma, atrinkti tik kai kuriuos – būtų neteisinga. Navarro visiškai neatmetė galimybės, kad bent tie žurnalistai, kurie yra pastoviai akredituoti Vatikane galbūt galės pamatyti konklavai paruoštos Siksto koplyčios vidų. Tačiau kiekvienu atveju, Siksto koplyčios vidus, su kardinolų krėslais ir stalais, su balsavimo urna, yra nufilmuotas ir įrašą galės visi pamatyti. Nufilmuota taip pat ir krosnelė, kurioje deginami balsavimo biuleteniai. Jei balsavimo metu Popiežius neišrinktas, biuleteniai deginami su šlapiu šienu, dėl to iš kamino virš Siksto koplyčios stogo rūksta juodi dūmai. Jei popiežius išrinktas – deginami tik biuleteniai ir dūmai būna balti, skelbiantys išrinkimą Šv. Petro aikštėje laukiantiems tikintiesiems.

Trečiadienį vykusioje kongregacijoje taip pat buvo svarstomi kardinolams pateikti prašymai ir siūlym ai penktadienį po Mišių dar nelaidoti Šventojo Tėvo palaikų, bet leisti juos lankyti šv. Jono bazilikoje Laterane. Juolab, k ad praeityje tokių atvejų būta. Popiežiai yra Romos vyskupai, o Laterano Šv. Jono bazilika yra juk Romos vyskupo katedra. Vis dėlto buvo nuspręsta, kad techniškai nebūtų įmanoma pervežti palaikų ir juos išstatyti lankymui pirmiausiai dėl žmonių gausumo Rom oje. Vatikano spaudos salės direktorius pridūrė, kad penktadienio rytą vyksiančių laidotuvių Mišių metu turbūt dalis tikinčiųjų rinksis aikštėje priešais Laterano baziliką ir iš tenai seks Mišias didžiuliuose ekranuose. Panašių sprendimų buvo imtasi Didžiojo Jubiliejaus metai. Kai kurie renginiai, kuriuose dalyvavo itin daug maldininkų, vyko dviejose vietose. Dauguma maldininkų dalyvavo pamaldose Šv. Petro aikštėje, kiti tuo pat metu buvo Laterane. Taigi ir Šv. Tėvo laidotuvių dieną galbūt teks pakartoti tokį Jubiliejaus metais išbandytą sprendimą.

Trečiadienį vykusioje ketvirtojoje generalinėje kongregacijoje k ardinolai susipa ž ino su Popie ž iaus Jono Pauliaus II testamentu. K etvirtadienį, testamentas bus paskelbtas. Atsakydamas į žurnalistų klausimus, kodėl testamentas nebuvo paskelbtas jau trečiadienį, Navarro Valls paaiškino, kad testamentas surašytas lenkiškai, dabar jis verčiamas ir ketvirtadienį bus paskelbtas tiek originalo kalba, tiek itališkai. Testamentas rašytas ne vienu prisėdimu. Pirmasis jo pusla pis datuotas dar 1979 metais. Testamente nėra užuominų apie kardinolą „in pectore“. Taigi, šią paslaptį Šventasis Tėvas išsinešė į Amžinybę jos taip ir neatskleidęs.