Terri Schiavo mirė.

Ketvirtadienį mirė Terri Schiavo. Prieš 15 metų dėl smegenų traumos į vadinamąją vegetatyvinę būseną patekusiai moteriai buvo nutrauktas dirbtinis maitinimas. Tą pačią dieną, ketvirtadienį , Jungtinių Amerikos Valstijų Aukščiaus iasis teismas atme tė paskutinį, viena iš kelių ieškin ių , kuriuo moters tėvai reikalavo atšaukti žemesnės instancijos teisimų duotą leidimą nutraukti dirbtinį maitinimą. Likus keletui valandų iki Terri Schiavo mirties pareiškimą paskelbė Popiežiškosios Teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Renato Martino, kuris beje, keliolika metų vadovavo Šv. Sosto nunciatūrai Jungtinėse Tautose Niujorke, taigi yra gerai susipažinęs su amerikietiškomis juridinėmis ir kultūrinėmis realijomis.

Gilus liūdesys, baisi Terri Schiavo agonija, nesigilinant į čia galima politines manipuliacijas, reikalauja humaniškumo įkvėpto mosto, kuris neleistų įvykti jau visai priartėjusiai tragedijai,- sakoma kardinolo pareiškime. Moters būsena vadinama „vegetatyvine“, remiantis tuo, kad ji nesugeba komunikuoti su aplinka. Tačiau neįrodyta, kad ji nieko nejaučia ir nekenčia. Tai tvirtina kai kurie autoritetingi specialistai. Tad maitinimo nutraukimas šiuo atveju gali būti vadinamas nekalto žmogaus pasmerkimu mirčiai, nežmoniškai ir žiauriai mirčiai nuo bado ir troškulio. Kardinolas priduria, kad mirties nuosprendžio formą šiam atvejui suteikia dar ir tai, kad sprendimas numarinti Terri Schiavo buvo priimtas ir patvirtintas teismo. Tad jeigu nuo teismo priklauso moters likimas, tai kodėl teismas nesivadovauja visoms kitoms byloms privaloma nekaltumo prezumpcija. Jei teisiamas nusikaltėlis, tai tol jis laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta. Juo labiau pana š i taisyklė turėtų būti pritaikyta Terri Schiavo atveju. Kol nėra aiškaus įrodymo, kad ši moteris negyvena žmogiško gyvenimo, tol privaloma vadovautis gyvybės prezumpcija, nes kitaip šį atvejį reikėtų vadint i žmogžudyste, o visus, kas stebi jos agoniją nieko nedarydami – žmogžudystės bendrininkais.

Terri Schiavo atvejį prieš keletą dienų mūsų radijui duotame interviu taip pat komentavo Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas vyskupas Elio Sgreccia. Jis visų pirma paaiškino, kad dirbtinis maitinimas šiuo atveju negali būti laikomas vadinamuoju užsispyrėlišku gydymu, kurio nutraukimą krikščioniška moralinė doktrina pateisina. Ši moteris, net jie nereaguoja į aplinką, yra gyva. Jos gyvybei nereikia jokių neproporcingų medicininių priemonių, o tik maitinimo. Maitinimo neatstatymas būtų lygu eutanazijai.

Katalikų Bažnyčios pozicija eutanazijos atžvilgiu yra vienareikšmiškai neigiama: žmogaus gyvybė yra neliečiama nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Tačiau sekuliarizmo persmelktoje dabartinėje visuomenėje vis akivaizdesne tampa tendencija žmogaus gyvenimą prilyginti bet kokiam kitam vartojamam daiktui, tarsi žmogus būtų savo gyvybės savininkas turintis teisę tos gyvybės atsisakyti kada ji jam pasirodys netinkama ir neverta gyventi. Tačiau toks požiūris yra labai pavojingas, jis lengvai gali padaryti žmogaus gyvybę priklausomą tiktai nuo socialinės arba ekonominės naudos. Dėl to Bažnyčia ir prieštarauja kraštutinai individualistiniam žmogaus teisių aiškinimui, atmetančiam tarpusavio atsakomybę. Jei tarpusavio atsakomybė bus nuvertinta, už tai mokėti teks vargšams, silpniesiems ir atstumtiesiems. Nevalia atsiriboti nuo tų, kurie kenčia. Savo paties arba kito žmogaus kančia gali pastūmėti į nusivylimą ar visišką desperaciją, tačiau tokiu momentu reikia visokeriopai padėti kenčiančiam, o ne jį apleisti ar tiesiog nužudyti.