Polemika dėl naujo Ali Agca pareiškimo apie pasikėsinimą į Popiežių

Visi Italijos o ir kitų Europos kraštų dienraščiai skiria vietos Popiežiui ir žiniai, apie kurią kalbėjome vakar – apie Bulgarijos pasirengimą bendradarbiauti ir atverti savo dokumentų archyvus stengiantis nustatyti tiesą apie 1981 metais įvykusį pasikėsinimą į Šventąjį Tėvą.
Kalbant apie Popiežiaus sveikatą, dienraščių tekstai dažniausiai iliustruoti skausmo iškreiptu veidu, išsižiojusio ar rankomis veidą užsidengusio Popiežiaus nuotraukomis. Prognozės įvairios: nuo pačių optimistiškiausių, kad dabartinės medicinos pasiekimų dėka popiežius ir toliau galės gyventi metų metus, iki visiškai pesimistiškų, kad šiomis dienomis Šventasis Tėvas turės būti gabenamas į ligoninę ir jam atlikta operacija. Kai kas mano, kad peržengtos visos ribos ir tokios sveikatos būklės Popiežiaus išstatymas komunikacijos priemonėms atrodo tikra prievarta. M a tyti Popiežių veltui besistengiantį ištart i kokį žodį - tikra kančia ne tik jam. Didžiausia problema, kad iš tokio privataus gyvenimo momento kaip liga ir kančia, daromas spektak lis.
Tačiau daugiau dėmesio ypač itališkuose dienraščiuose skiriama naujoms versijoms apie pasikėsinimą į Popiežių. Vakarykštėje laidoje citavome ištraukas iš naujosios Šventojo Tėvo knygos “Atmintis ir tapatybė”, kurioje jis pats ir jo sekre torius arkivys kupas Dzivisz atsimena atentatą. Itališkoji “Respublika” ketvirtadienį netgi spausdina interview su Ali Agca šiuo metu atliekan čio bausmę Turkijos kalėjime. Pasikėsintojas pateikia naują versiją apie anuos kelių dešimtmečių senumo įvykius. Šiandien Agca sako, kad jam padėjo kai kurie kunigai ir kardinolai, dirbantys Vatikane, tačiau apie atentatą niekas nieko nežinojo. Tai jo iniciatyva, o nusikaltimą įvykdė svyruodamas. Jau buvo nusprendęs nebežudyti popiežiaus, bet vienu momentu pasiryžo ir norėjo nušauti ne tik Popiežių, bet ir pats nusišauti, tuo būdu įvykdydamas jam paties švenčiausiojo Dievo patikėtą misiją. Tame pačiame interview Agca dalijasi savo mintimis, kad Popiežius jį kalėjime aplankęs todėl, kad norėjo atversti į krikščionybę, kad kai kurie dvasininkai buvo įtikėję, kad jis naujasis mesijas ir t.t.
Vatikano Radijo tiesioginiame eteryje ketvirtadienį kardinolas Roberto Tucci dar kartą įspėjo, kad visokius Ali Agca pareiškimus reikia vertinti labai atsargiai, nes iki šiol jis stengėsi daugiau suklaidinti, negu atskleisti tiesą. Kardinolas priminė ir paties Šventojo Tėvo nuomonę, kad Agca – profesionalus žudikas. Tad ne jis sugalvojo pasikėsinti į Popiežių, bet tas nusikaltimas buvo užsakytas. Šitaip galvoti pagrindo duoda ir paviešinti buvusios Demokratinės Vokietijos saugumo tarnybų STASI dokumentai ir Bulgarijos pasirengimas bendradarbiauti tyrime. Būtų įdomu sužinoti, ar pasikėsinimui pritarė sovietiškoji vadovybė. Iki šiol buvo spėliojama, kad pasikėsinimą įvykdyti buvo pavesta Bulgarijai ir Ali Agca, priklausiusiam islamo fundamentalistų grupuotei “pilkieji vilkai”. Juo buvo pasinaudota, o Rytų Vokietijos slaptosios tarnybos turėjo skleisti dezinformaciją, nukreipiant dėmesį nuo vadinamojo bulgariškojo varianto. KArdinolas Tucci pabrėžė, kad pats popiežius labai mažai yra kalbėjęs apie pasikėsinimą į jį, išskyrus paskutinėje knygoje “Atmintis ir tapatybė”. Ba igdamas pašnekesį prie Vatikano Radijo mikrofono kardinolas palinkėjo, kad teisminis tyrimas ir istorikai kruopščiai ištirtų naujus dokumentus bei išreiškė viltį, kad greitai bus paskelbta apie tai ką tuose dokumentuose aptiko.
Ta pačia proga dienraštis “Corriere della Sera” pakalbino amerikietiškosios Centrin ės Žvalgybos valdybos agentą Vincent Cannistraro, anais, 1981 metais buvusį Romoje. Jis be užuolankų pareiškė, kad nuo pat pradžios įtarimas krito ant Sovietų Sąjungos, kuri buvo motyvuota pašalinti popiežių, pradėjusį griauti imperiją, iš kelio. Cannistraro prisiminė, kad ir anuometinis Italijos vidaus reikalų Ministras Virginio Rognoni buvo įsitikinęs, kad pasikėsinimo sumanytojai buvo sovietai, o bulgarai tik vykdytojai. Tačiau pritrūko nenuginčyjamų įrodymų šiai versijai pagrįsti.
Canistraro prisiminė tyręs kitus sovietinio bloko valstybių saugumo tarnybų vykdytus atentatus, konkrečiai įvardydamas tyrimą dėl sprogimo farmacijos fabrike Bazelyje. Po sprogimo buvo smarkiai užteršta Reino upė. Ką tik prieš tai buvo iškilusi Černobylio problema su visomis pasekmėmis – smūgis Sovietų Sąjungos reputacijai. Tyrimas parodė, kad sprogimas farmacijos fabrike buvo diversija. Reikėjo užteršti Reiną, kad būtų parodyta, jog ir kapitalistai teršia aplinką.
Vincent Cannistraro išreiškė viltį, kad į dienos šviesą iškelti nauji dokumentai iš buvusio sovietinio bloko valstybių slaptųjų archyvų padės nustatyti tiesą ne vienoje iki šiol iki galo taip ir neatskleistoje istorijoje.