Bulgarija pasiruošusi bendradarbiauti su Italijos parlamentine komisija, tiriančia 1981 metų pasikėsinimo į Popiežių aplinkybes

Bulgarija pasiruošusi atverti savo archyvus Italijos parlamentinei komisijai, iš naujo norinčiai patikslinti kai kurias pasikėsinimo į popiežių Joną Paulių II aplinkybes. Apie tokį Bulgarijos nusistatymą paskelbė šalies vyriausybės atstovas spaudai. Iš savo pusės vienas iš Italijos parlamente sudarytos komisijos grupių pirmininkų pažymėjo, kad Bulgarijos iniciatyva tikrai girtina. Ji sutampa su Bulgarijos apsisprendimu stoti į Europos Sąjungą ir rodo pastangas pagerbti Joną Paulių II, atskl eidžiant Italijos parlamentui ir visai viešajai opinijai kurtus scenarijus nužudyti popiežių, ne be pagrindo laikytą komunizmo priešu. Tai svarbus ženklas ir kitoms buvusio Varšuvos pakto valstybėms raginantis bendradarbiauti, kad būtų atskleista tiesa apie tą žiaurų pasikėsinimą. Tokiomis svarbiomis iki galo neišaiškintomis pasikėsinimo aplinkybėmis Italijos Parlamento komisija laiko komunistinių kraštų saugumo tarnybų ir sovietinųs KGB sąveiką vykdant šį nusikaltimą, turko Ali Agca pasamdymą ir jo rengimą atentatui Bulgarijos sostinės Sofijos viešbutyje Vitosha. Tas pasirengimas užtruko 3 mėnesius. Pagaliau svarbu išsiaiškinti kitus ryšius ir paramą nusikaltėliams tarptautiniu mastu.
Italijos parlamentinė komisija nusprendė atnaujinti tyrimą dėl pasikėsinimo į Popiežių 1981 metais neseniai pasirodžius Jono Pauliaus II knygai „Atmintis ir tapatybė“. Būtent šios knygos paskutiniame skyriuje pats Šventasis Tėvas ir jo sekretorius arkivyskupas Stanisla w Dziwisz pasakoja apie atentatą ir su juo susijusias apli nkybes.
Popiežius Jonas Paulius II yra ne kartą pareiškęs, kad jam gyvybę 1981 m. gegužės 13 d. išgelbėjo Dievo Motina, kurios apsireiškimo Fatimoje dieną ir buvo įvykdytas šis nusikaltimas. P o pasikėsinimo išgijęs Popiežius nuvyko į Fatimą padėkoti Dievo Motinai už išgelbėjimą; jo prašymu į Švč. Mergelės Marijos statulos karūną buvo įmontuota jį kliudžiusi kulka.
Su Fatimos Marijos apreikšta vadinamąja trečiąja Fatimos paslaptimi savo „nesėkmę“ sieja ir pasikėsintojas Ag ca, nežinia, apsimetęs ar iš tik rųjų įtikėjęs savo ypatinga paskirtimi toje paslaptyje ir Dievo planuose . Beje, pirmosiomis vasario dienomis per savo advokatą dabar Turkijoje kalintis Agca pasiuntė laišką Popiežiui linkėdamas pasveikti, pridurdamas, kad ir jis kenčia dėl savo dalies visuotiniame Dievo plane ir dėkodamas, kad 2000 metais Popiežius paskelbė trečiąją Fatimos paslaptį.
Š.m. vasario 13-ąją mirus Fatimos regėtojai seseriai Liucijai, Ali Agca paskelbė naują „atvirą laišką Vatikanui“, nurodydamas, kad Fatimos paslaptys susijusios su artėjančia pasaulio pabaiga, ir reikalaudamas, kad Vatikanas atskleistų kažkokio Antikristo tapatybę.
Popiežiaus knygos pristatyme Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektas kardinolas Jozef Ratzinger beje patvirtino, kad ir anksčiau gaudavo turko terori sto laiškų, kuriuose jis prašydavo išsamiau paaiškinti jo ryšį su Fatimos paslaptimi. „Tačiau kaip yra gerai žinoma, vienintelis jo ryšys su Fatima yra gegužės 13-oji diena. J o apmąstymai nepak ilo į moralinį lygį, jis nekėlė sau blogio ir gėrio problemos, bet apsiribojo tik faktu , kad jam kažkas sukliudė įvykdyti savo užmačias“, – sakė Tikėjimo mokslo kongregacijos Prefektas. Panašiai tvirtino ir Vatikano Spaudos Salės direktorius Joaquin Navarro Valls pabrėždamas, kad kaip matosi iš Šventojo Tėvo pasakojimo, vienintelis Ali Agca interesas buvo suprasti kodėl jam nepavyko nužudyti popiežiaus.
Toliau pateikiame paskutiniojo knygos “ Atmintis ir tapatybė“ sk yriaus , pavadinto „Kažkas nukreipė tą kulką...“ kai kurių vietų vertimą.
JONAS PAULIUS II - „1983-aisiais, kalėdiniu laikotarpiu aplankiau pasikėsintoją kalėjime. Ilgai kalbėjomės. Ali Agca, kaip visi tvirtina yra profesionalus žudikas. Reiškia, kad pasikėsinimas nevyko jo iniciatyva, kažkas kitas pasikėsinimą suplanavo, kažkas jam pavedė jį įvykdyti. Per visą pokalbį buvo labai aišku, kad Ali Agca ir toliau savęs klausė, kaip galėjo nepavykti pasikėsinimas.Juk padarė viską, ką turėjo padaryti iki smulkiausių detalių. Ir vis tik auka išvengė mirties. Kaip šitai galėjo atsitikti?
Įdomu, kad tas nerimas jį atvedė iki religinės problemos. Klausinėjo, apie Fatimos paslaptį ir kur slypi jos esmė. Tai ir buvo didžiausias jo susidomėjimo objektas; pirmiausiai norėjo viską sužinoti.
Gal per šiuos klausimus jis norėjo parodyti, kad suprato tikrai svarbų dalyką. Turbūt, Ali Agca nujautė, kad virš jo sugebėjimų šaudyti ir žudyti yra kažkokia viršesnė jėga. Tada pradėjo ieškoti. Aš jam linkiu, kad surastų.
STANISLAW DZIWISZ - „Pavadinčiau Dangaus dovana stebuklingą Šventojo Tėvo sugrįžimą į gyvenimą ir sveikatos atgavimą. Žmogiškoje plotmėje pasikėsinimas taip ir liko paslaptimi. Neišaiškino nieko nei teismas, nei ilgas pasikėsintojo kalinimas. Esu Šventojo Tėvo apsilankymo kalėjime liudytojas. Popiežius jam viešai atleido jau pirmojoje savo kalboje po pasikėsinimo. Iš kalinio neišgirdau žodžių: „prašau atleisti“. Jį domino tik Fatimos paslaptis. Šventasis Tėvas keletą kartų buvo priėmęs pasikėsintojo motiną ir artimuosius, apie jį pasiteiraudavo kalėjimo kapelionų.
Dieviškoje plotmėje paslaptį sudaro visas to dramatiško įvykio vyksmas. Pasikėsinimas susilpnino Šventojo Tėvo sveikatą ir jėgas, bet nesustabdė jo apaštališkosios tarnystės Bažnyčioje ir pasaulyje veiksmingumo.
Manau nebus perdėta šiuo atveju pritaikyti posakį: „Sanguis martyrum semen christianorum“ – „kankinių kraujas krikščionių sėkla“. Turbūt reikėjo to kraujo Šv. Petro aikštėje, toje pačioje pirmųjų krikščionių kankinystės vietoje.
Be jokios abejonės, pirmasis vaisius, išaugęs iš tos kraujo sėklos buvo visos Bažnyčios vieninga malda už popiežių. Per visą naktį po atentato į audienciją susirinkę maldininkai ir prisidėję prie jų gausūs romiečiai meldėsi Šv. Petro aikštėje. Sekančiomis dienomis pasaulio bažnyčiose buvo aukojamos šv. Mišios ir meldžiamasi popiežiaus intencija. Pats Šventasis Tėvas sakydavo, jog jam sunku nesijaudinti prisimenant tuos dalykus. Jis jaučia gilų dėkingumą visiems. Visiems, kurie aną gegužės 13-ąją susivienijo maldoje ir visiems, kurie ištvėrė maldoje per visą tą laiką.