2005-03-26 15:15:49

Kryžiaus kelias prie Koliziejaus.


Didžiojo Penktadienio vakarą Romoje prie Koliziejaus vykusios Kryžiaus Kelio pamaldos buvo kitokios negu lig šiol per pastaruosius 26 dabartinio pontifikato metus. Pirmą kartą per visą pontifikatą popiežius Jonas Paulius II joms nevadovavo ir net jose nedalyvavo. Nedalyvavo asmeniškai, tačiau pusantros valandos trukusių pamaldų metu visą laiką dvasia buvo kartu su prie Koliziejaus susirinkusiais maldininkais. Iš savo koplyčios, Vatikano apaštaliniuose rūmuose, televizijos ekrane sekė viso Kryžiaus kelio eigą. Taip pat ir maldininkai prie Koliziejaus ekranuose matė kartu su jais besimeldžiantį Šv. Tėvą. O kai priartėjo pamaldų pabaig a , kai prasidėjo keturioliktosios Kryžiaus kelio stoties meditacija, Popiežius, būdamas savo koplyčioje, paėmė į rankas kryžių ir šitaip, simboliškai, tarsi jis pats vadovavo paskutinei Kryžiaus kelio atkarpai.

Didžiojo Penktadienio vakarą prie Koliziejaus vykusioms Kryžiaus Kelio pamaldoms vadovavo Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Camillo Ruini. Pačioje pradžioje jis perskaitė raštu perduotą trumpą Popie˛iaus sveikinimą pamaldų dalyviams ir visiems, kas jas visame pasaulyje sekė per televiziją.

Brangieji broliai ir seserys, dvasia esu su jumis prie Koliziejaus,- rašė Popiežius. Kartu su jumis tariu giliausios pra smės kupiną invokaciją: „Adoramus te, Christe, et benedicimus tibi, quia per sanctam crucem tuam redemisti mundum” (Garbiname tave ir šloviname, Kristau, nes savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį). Garbiname ir šloviname Dievo Sūnaus kryžiaus slėpinį, nes iš jo mirties ištryško nauja viltis visai žmonijai. Kryžiaus garbinimas primena ir kitą neišvengiamą pareigą, apie kurią šv. Paulius kalbėjo: „Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia “. Ir aš aukoju savo kančią,- rašo Popiežius,- kad išsipildytų Dievo planas ir kad jo žodis pasklistų tarp tautų. Ir aš, savo ruožtu, šią akimirką esu su visais, ką slegia kančia. Meldžiuosi už kiekvieną iš jų. Šią dieną, kai minime Kristaus nukryžiavimą, kartu su jumis pakėlęs akis į Kryžių, kartoju liturgijoje skambančius žodžius: „O crux, ave spes unica!“ Sveikas, kryžiau, vienintele viltie! Duok mums ištvermės ir drąsos! Suteik ramybę pasauliui!

Meditacijas prie Koliziejaus vykusioms šiemetinėms Kryžiaus Kelio pamaldoms sukūrė vienas artimiausių Popiežiaus bendradarbių, Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas ir Kardinolų kolegijos dekanas vokiet is kardinolas Joseph Ratzinger. Tai griežti ir atviri žodžiai apie nuodėmės dramą ir išganymo būtinumą, apie žmogaus nupuolimą ir prisikėlimą.

Vie š patie,- ra š oma meditacijoje aštuntajai stočiai, kurioje apmąstomas trečias Kristaus puolimas po kryžiaus našta,- dažnai tavo Bažnyčia mums atrodo kaip skęstantis laivas, į kurį pro visu r veržiasi vanduo. Tavajame kviečių lauke matome daugiau raugių negu kviečių. Mus liūdina nešvarus Bažnyčios veidas ir sutepti jos rūbai. Bet juk visas tas purvas atsiranda dėl mūsų kaltės! Tai mes tave, Viešpatie, išduodame Tave savo skambiais ˛od˛iais ir tariamai dideliais darbais. Pasi gailėk savo Bažnyčios ! Joje Adomas nusideda vis iš naujo. Klupdami, mes tave verčiame parkristi ant žemės, o šėtonas kvatoja, tikėdamasis, kad tu daugiau neatsikelsi. Jis tikisi, kad užgriūtas Bažnyčios nuopuolio, tu liksi gulėti ant žemės nugalėtas. Bet tu atsikėlei. Tu, savuoju prisikėlimu ir mus pakelsi nuo žemės. Išgelbėk ir padaryk šventą savo Bažnyčią! Išgelbėk ir mus padaryk šventus.

Tas patį kardinolą Josephą Ratzingerį popiežius Jonas Paulius II paprašė vadovauti Velyknakčio budėjimui Šv. Petro bazilikoje – tai yra pačiam svarbiausiam visų liturginių metų momentui, budėjimų budėjimui – kaip kitados jį yra pavadinęs Šv. Tėvas. Apie tai kalbėsime rytojaus mūsų laidoje. Rytoj taip pat kalbėsime ir apie vienintelį tarp šiemetinių Didžiosios Savaitės ir Velykų pamaldų numatytą Popiežiaus asmenišką dalyvavimą jose. Velykų Sekmadienio vidudienį Šv. Tėvas suteiks iškilmingą apaštalinį palaiminimą „Urbi et Orbi“ – Miestui, tai yra – Romai, ir visam pasauliui.







All the contents on this site are copyrighted ©.