Didžiojo Penktadienio vakarą Romoje prie Koliziejaus vykusios Kryžiaus Kelio pamaldos
buvo kitokios negu lig šiol per pastaruosius 26 dabartinio pontifikato metus. Pirmą
kartą per visą pontifikatą popiežius Jonas Paulius II joms nevadovavo ir net jose
nedalyvavo. Nedalyvavo asmeniškai, tačiau pusantros valandos trukusių pamaldų metu
visą laiką dvasia buvo kartu su prie Koliziejaus susirinkusiais maldininkais. Iš savo
koplyčios, Vatikano apaštaliniuose rūmuose, televizijos ekrane sekė viso Kryžiaus
kelio eigą. Taip pat ir maldininkai prie Koliziejaus ekranuose matė kartu su jais
besimeldžiantį Šv. Tėvą. O kai priartėjo pamaldų pabaig
a
, kai prasidėjo keturioliktosios Kryžiaus kelio stoties meditacija, Popiežius, būdamas
savo koplyčioje, paėmė į rankas kryžių ir šitaip, simboliškai, tarsi jis pats vadovavo
paskutinei Kryžiaus kelio atkarpai.
Didžiojo Penktadienio vakarą prie Koliziejaus vykusioms Kryžiaus Kelio pamaldoms vadovavo
Popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Camillo Ruini. Pačioje pradžioje jis perskaitė
raštu perduotą trumpą
Popie˛iaus
sveikinimą pamaldų dalyviams ir visiems, kas jas visame pasaulyje sekė per televiziją.
Brangieji broliai ir seserys, dvasia esu su jumis prie Koliziejaus,- rašė Popiežius.
Kartu su jumis tariu giliausios pra
smės kupiną invokaciją: „Adoramus te, Christe, et benedicimus tibi,
quia per sanctam crucem tuam redemisti mundum”
(Garbiname tave ir šloviname, Kristau, nes savo šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį).
Garbiname ir
šloviname Dievo Sūnaus kryžiaus slėpinį, nes iš jo mirties ištryško nauja viltis visai
žmonijai. Kryžiaus garbinimas primena ir kitą neišvengiamą pareigą, apie kurią šv.
Paulius kalbėjo: „Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau,
ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia
“.
Ir aš aukoju savo kančią,- rašo Popiežius,- kad išsipildytų Dievo planas ir kad jo
žodis pasklistų tarp tautų. Ir aš, savo ruožtu, šią akimirką esu su visais, ką slegia
kančia. Meldžiuosi už kiekvieną iš jų. Šią dieną, kai minime Kristaus nukryžiavimą,
kartu su jumis pakėlęs akis į Kryžių, kartoju liturgijoje skambančius žodžius: „O
crux, ave spes unica!“ Sveikas, kryžiau, vienintele viltie! Duok mums ištvermės ir
drąsos! Suteik ramybę pasauliui!
Meditacijas prie Koliziejaus vykusioms šiemetinėms Kryžiaus Kelio pamaldoms sukūrė
vienas artimiausių Popiežiaus bendradarbių, Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas
ir Kardinolų kolegijos dekanas vokiet
is kardinolas Joseph Ratzinger.
Tai griežti ir atviri žodžiai apie nuodėmės dramą ir išganymo būtinumą, apie žmogaus
nupuolimą ir prisikėlimą.
Vie
š
patie,- ra
š
oma
meditacijoje aštuntajai stočiai, kurioje apmąstomas trečias Kristaus puolimas po kryžiaus
našta,- dažnai tavo Bažnyčia mums atrodo kaip skęstantis laivas, į kurį pro visu
r
veržiasi vanduo. Tavajame kviečių lauke matome daugiau raugių negu kviečių. Mus liūdina
nešvarus Bažnyčios veidas ir sutepti jos rūbai. Bet juk visas tas purvas atsiranda
dėl mūsų kaltės! Tai mes tave, Viešpatie, išduodame
Tave savo skambiais ˛od˛iais ir tariamai dideliais darbais. Pasi
gailėk savo Bažnyčios
!
Joje Adomas nusideda vis iš naujo. Klupdami, mes tave verčiame parkristi ant žemės,
o šėtonas kvatoja, tikėdamasis, kad tu daugiau neatsikelsi. Jis tikisi, kad užgriūtas
Bažnyčios nuopuolio, tu liksi gulėti ant žemės nugalėtas. Bet tu atsikėlei. Tu, savuoju
prisikėlimu ir mus pakelsi nuo žemės. Išgelbėk ir padaryk šventą savo Bažnyčią! Išgelbėk
ir mus padaryk šventus.
Tas patį kardinolą Josephą Ratzingerį popiežius Jonas Paulius II paprašė vadovauti
Velyknakčio budėjimui Šv. Petro bazilikoje – tai yra pačiam svarbiausiam visų liturginių
metų momentui, budėjimų budėjimui – kaip kitados jį yra pavadinęs Šv. Tėvas. Apie
tai kalbėsime rytojaus mūsų laidoje. Rytoj taip pat kalbėsime ir apie vienintelį tarp
šiemetinių Didžiosios Savaitės ir Velykų pamaldų numatytą Popiežiaus asmenišką dalyvavimą
jose. Velykų Sekmadienio vidudienį Šv. Tėvas suteiks iškilmingą apaštalinį palaiminimą
„Urbi et Orbi“ – Miestui, tai yra – Romai, ir visam pasauliui.