Senegalo ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus.

Ketvirtadienio rytą naujasis Senegalo ambasadorius įteikė skiriamuosius raštus. Popiežiui gulint ligoninėje, tai jau ketvirtasis ambasadorius savo valstybės vadovo pasirašytus skiriamuosius raštus įteik iantis ne asmeniškai pačiam Šv. Tėvui, bet jam atstovaujančiam Vatikano valstybės sekretoriui. Tokios neįprastinės skiriamųjų raštų įteikimo tvarkos precedentas įvyko šios savaitės pirmadienį, kuomet savo kredencialus įteikė naujieji Austrijos ir Graikijos ambasadoriai.

Š ia proga naujajam Senegalo amba sadoriui skirtoje, raštu įteiktoje, Popiežiaus kalboje paliestos aktualiausios viso Afrikos žemyno problemos: karai, socialinis neteisingumas ir ekonominis neišsivystymas, skirtingas religijas išpažįstančių tikinčiųjų sambūvio sunkumai.

Afrikai skubiai re ikia taikos ir stabilumo,- sakoma Popiežiaus kalboje. Smurtas niekada negali būti laikomas žmonių santykių problemų sprendimo priemone. Žmonių santykių problemų sprendimo priemonė turi būti drąsus ir ištvermingas dialogas. Senegalas, skirtingai negu daug kitų Afrikos valstybių, nuo pat nepriklausomybės paskelbimo gyvena be sukrėtimų ir pasižymi ilga visuomenę sudarančių įvairių grupių taikaus sambūvio tradicija. Popiežius ragina Senegalo valdžią ir visuomenę nenuklysti nuo šio kelio, pasitaikančius nesusipratimus visada tuoj pat išspręsti, savo taikaus gyvenimo patirtimi dalytis su kitomis Afrikos šalimis. Labai svarbus visuomenės santarvės ir tarptautinės taikos garantas yra jaunimo auklėjimas, brolybės, teisingumo ir solidarumo vertybių ugdymas jaunojoje kartoje. Kartu ir visame visuomeniniame gyvenime, ir ypač jaunosios kartos ugdyme , turi būti deramai pabrėžta tai, jog žmonių, etninių grupių ir tautų tradicijų skirtumai yra vertybė, galinti visus praturtinti. Skirtumai turi būti vertinami ne kaip priešiškumo priežastys, bet kaip turtai, sudarantys bendrą humaniškų ir kultūrinių vertybių lobyną. Labai svarbus visuomeninė s santarvės ir tarptautinės taikos ugdymo elementas yra religijų dialogas. Pirmiausiai religinių bendruomenių vadovai turi būti atsakingi už savo bendruomenėse ugdomą požiūrį į kitų tikybų išpažinėjus . Popiežius sako suprantąs, jog ypač dabartinio tarptautinio gyvenimo įvykiai skaudžiai liudija, kad iki tikrosios visuotinės tikinčiųjų santarvės dar toli. Dėl to svarbu neatidėliotinai skelbti atleidimą ir susitaikinimą, ugdyti žmonėse įsitikinimą, kad esame to paties Kūrėjo vaikai ir dėl to tarpusavy vieni kitų seserys ir broliai.