Sekmadienio vidudienio malda.

Sekmadienio rytą Romoje lijo nemalonus, šaltas lietus, bet apie vidurdienį oras išgražėjo. Šviečiant pavasarinei saulei į Šv. Petro aikštę susirinko gausus būrys maldininkų drauge su Šventuoju Tėvu sukalbėti „Viešpaties Angelas“ maldą. Ne vieną ateiti į aikštę vidudienio maldai paskatino smalsumas ir kartu rūpestis Šventojo Tėvo sveikata – ar šį sykį popiežius pats kreipsis į maldininkus, ar ir vėl, kaip praeitą sekmadienį jį pavaduos kas nors iš artimiausių bendradarbių. Minia nudžiugo, kai Šventasis Tėvas, kad ir sunkiai, bet pats kreipėsi į susirinkusiuosius.

Vakar iškilmingomis Mišiomis ir eucharistine Adoracija baigėsi rekolekcijos, kuriose dalyvavau su daugeliu kitų Romos Kurijos bendradarbių, - sakė Šventasis T ėvas, pridurdamas, jog Eucharistija yra šaltinis, stiprinantis Mistinio Kristaus Kūno narių tarpusavio bendrystę.
Šioje perspektyvoje dar labiau išryškėja ypatinga Petro ir jo Įpėdinių tarnystė: „Tu esi Petras – Uola ir ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“ . Šis Viešpaties pažadas aidu atsiliepia ir kituose žodžiuose: „Aš meldžiausi už tave, Simonai , kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu savo ruožtu stiprink brolius!“
„Ganyk mano avinėlius... Ganyk mano aveles“. Ypač stipriai sieloje girdžiu šį Kristaus kvietimą, kai mąstau Eucharistijos slėpinį. Jam, Gerajam Ganytojui, patikiu Dievo Tautą, Gavėnios kelionėje į Velykas. Taip pat melskime Marijos, Bažnyčios Motinos pagalbos įprastine Viešpaties Angelas malda, baigdamas savo žodį paragino Šventasis Tėvas.
P o Viešpaties Angelas maldos ir palaiminimo Šventasis Tėvas dar keliomis kalbomis pasveikino maldininkus ir visiems linkėjo gero sekmadienio bei geros prasidedančios savaitės.