Popiežiaus susitikimas su Romos Rotos tribunolu.

Šeštadienio rytą įvyko tradicinis naujametinis Popiežiaus susitikimas su Romos Rotos tribunolu. Pirmiausiai su Šv. Tėvu privačioje audiencijoje susitiko tribunolo dekanas, o po to įvyko Popiežiaus susitikimas su teisėjais, auditoriais ir personalu. Viso audiencijoje dalyvavo pusantro šimto žmonių.

Vatikane veikia du aukščiausieji bažnytiniai teismai – Romos Rotos ir Apaštalinės Signatūros tribunolai. Romos Rotos tribunolas yra aukščiausios instancijos teismas santuokos bylose, o Apaštalinė Signatūra atlieka aukščiausiojo teismo funkcijas visose kitos bylose. Žinoma abu šie tribunolai sprendžia tik bažnytines bylas, tai yra tuos klausimus, kuriuos reglamentuoja Kanonų teisės kodeksas. Jų kompetencijai nepriklauso nei baudžiamosios, nei civilinės bylos, kurias, jei iškeltos Vatikano miesto valstybėje, sprendžia atitinkami Vatikano civiliniai teismai.

Kaip sakyta, Romos Rotos tribunolas yra aukščiausios instancijos teismas santuokos bylose. Kaip žinoma, bažnytinės santuok os neįmanoma nutraukti. „Ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria“. Tad ir bažnytiniai teismai susituokusių žmonių neištuokia. Bažnyčioje skyrybų nėra. Vis dėlto, būna atvejų, kai santuoka sudaroma neteisėtai . Tokiais atvejais, ba˛nytinis tribunolas gali konstatuoti santuokos negaliojimo fa ktą. Šioms byloms spręsti kone kiekviena vyskupija pasaulyje turi savo bažnytinį pirmos instancijos teismą. Pirmos instancijos teismo nuosprendį turi patvirtinti antros instancijos teismas, kurio funkcijas paprastai atlieka arkivyskupijų bažnytiniai teismai. Tačiau jei pirmos ir antros instancijos teismų nuosprendžiai nesutampa, trečios ir galutinės instancijos nuosprendį priima Vatikane veikiantis Romos Rotos tribunolas.

Kasmet sausio mėnesį susitikdamas su Romos Rotos tribunolo teisėjais popiežius Jonas Paulius II jiems sakomose kalbose dažniausiai apžvelgia įvairias moralines santuokos klausimus sprendžiančių teisimų darbo implikacijas. Šį kartą Šv. Tėvas jiems kalbėjo apie santuokos bylas sprendžiančių teisėjų darbo moralinius aspektus.

Kaip pa saulietiniams teismams, juose dirbantiems teisėjams ir advokatams, taip ir bažnytinių teismų nariams gresia korupcijos, skubotumo, pataikavimo, neteisingai suprantamos užuojautos pavojai. Kartais neteisingos nuostatos teisinamos iš šalies žiūrint kilniais tikslais, noru padėti žmonėms sutvarkyti visus formalumus, kad po iširusios santuokos j ie galėtų ramiai gyventi pilnavertį bažnytinį gyvenimą kitoje santuokoje. Neretai pasitaiko, kad į visą tesimo procedūrą žiūrimą kaip į formalumą, iš anksto žinant interesantus patenkinsiantį rezultatą. To daryti nevalia,- sakė Popiežius ir priminė keletą pagrindinių nuostatų, kurių privaloma laikyti bažnytinio teismo darbe ir kurios privalo tvirtai galioti bažnytinio teisėjo deontologijoje.

Bažnytinis teisėjas visų pirma turi mylėti tiesą. O mylėti tiesą, visų pirma reiškia – tikėti, jog tiesa egzistuoja. Tikinčiam žmogui tiesa yra pats Kristus, kuris išvaduoja iš bet kokių kompromisų ir šališkumo. Tiesa besivadovaujantis teisėjas atidžiai nagrinėja kiekvieną bylą, kiekvieną konkrečių žmonių gyvenimo istoriją ir tol nepaliauja, kol suranda tiesą. Bažnytinis teisėjas taip pat turi suprasti, jog kanonų teisės normos yra glaudžiai susijusios su visu Bažnyčios mokymu. Negalima instrumentiškai operuoti bažnytinės teisės normom is nežiūrint viso Bažnyčios mokymo konteksto. Bažnytin ia i teismai skirti ne tam, kad anuliuotų į krizę patekusias santuokas, bet tam, kad saugotų autentišką krikščionišką santuoką.

Popiežius dėkojo Romos Rotos tribunolui už tarnybą bažnytinės bendrijos gerovei. Dėkojo taip pat ir tiems katalikams sutuoktiniams, kurie patekę į sunkumus, nepuola ieškoti formalių išsisukinėjimų, o suprasdami santuokinio ryšio šventumą, stengiasi išspręsti bendro gyvenimo sunkumus.