Auschwitzo lagerio išvadavimo 60 metinės .

Sausio 27-ąją buvo minimos Auschwitzo mirties stovyklos išvadavimo 60-osios metinės. Osvencimo miestelyje, pietinėje Lenkijoje, buvusios Auschwitzo mirties stovyklos teritorijoje, vykusiame minėjim e dalyva vęs apaštalinis nuncijus Lenkijoje arkivyskupas Jozef Kowalczyk perskaitė Popiežiaus laišką. Jono Pauliaus II laiško tekstas Vatikane ketvirtadienį po pietų paskelbtas š e š iomis kalbomis – lenk ų, vokiečių, rusų, anglų, prancūzų ir italų.

Negalime neminėti šioje vietoje prieš šešis dešimtmečius vykus ios dramos - tragi š ko suplanuotos neapykantos rezultato ,- rašo Šv. Tėvas. Privalome minėti milijonus nekaltų žmonių, kentėjusių ir nužudytų dujų kamerose ir krematorijose. Pirmiausiai Popiežius pamini žydų tautą, kurios holokausto simboliu yra tapęs Auschwitzo lageris. Ši tauta,- rašo Jonas Paulius II,- yra kilusi iš Abraomo, kuris yra ir mūsų tikėjimo tėvas. Ši tauta, iš Dievo gavusi į sakymą „nežudyk“, daugiausiai nukentėjo ir skaudžiausiai patyrė žudymą. Nieks negali būti abejingas Shoah tragedijai. Tas bandymas planingai išnaikinti visą tautą meta šešėlį Europai ir visam pasauliui; tai nusikaltimas, kuris visiems laikams sutepė žmonijos istoriją. Tebūnie jis įspėjimas šiandienai ir ateičiai, jog negalima nuolaidžiauti ideologijoms, pateisinančioms žmogaus asmens orumo negerbimą dėl rasės, odos spalvos, kalbos ar tikybos. Šie mano žodžiai,- rašo Popiežius,- tepasiekia visus, bet visų pirma tuos, kurie religijos vardu griebiasi smurto ir teroro.

Popie ž ius taip pat primena, kad pana š ios mintys buvo i š sakyto s 2000-aisiais Didžiojo jubiliejaus metais Šv. Petro bazilikoje vykusios atgailos liturgijos metu, o taip pat, kai jis pats, kaip maldininkas, nuvyko į Jeruzalę. Tyliai meldžiausi Yad Vashem mauzoliejuje ir prie šventyklos vakarinės sienos, prašydamas atleidimo ir širdžių atsivertimo,- rašo Popiežius.

Lenkijoje vykusio minėjimo dalyviams adresuotame laiške, Šv. Tėvas mini ir kitas nukentėjusias tautas. Mini čigonus, kuriems nacių ideologija irgi buvo paskelbusi mirties nuosprendį. Mini savąją lenkų tautą, kuri išvaduota iš nacistinė okupacijos, buvo palikta kitų okupantų valiai – sovietiniam komunizmui. Popiežius mini taip pat ir rusų tautos patirtas kančias ir jų indėlį į išsivadavimą iš nacizmo. Sovietų Sąjungos dalyvavimo tame kare istorija yra sudėtinga, tačiau negalime pamiršti, kad būtent rusų tauta sumokėjo didžiausią žmonių gyvybių kainą,- sako Popiežius.

Laiško pabaigoje Popiežius siūlo nepamiršti Auschwitzo tragedijoje, tarp mirties ir neapykantos, spindėjusios herojiškos meilės ir gėrio. Daug buvo žmonių, kurie kėlė kančią su herojiška meile, kurie stengėsi padėti to paties žiauraus likimo ištiktiems kitiems žmonėms, kurie sugebėjo sutvardyti neapykantą net budeliams. Šių, meile degusių žmonių liudijimas negali būti užmirštas. Šiandien minime aukų dramą ne tam, kad kurstytume kerštą, bet tam, kad anie baisūs įvykiai dabartinėms kartoms primintų atsakomybę už mūsų likimą; kad niekados daugiau, niekur pasaulyje, nepasikartotų tai, ką kentėjo žmonės, kuriuos čia apraudame.